Gyvulių ūkis ir Lietuva

Lietuvos pareigūnai 2008 metais 85 315 kartus kreipėsi į komunikacinių priemonių operatorius, prašydami suteikti slaptą informaciją apie privačių asmenų naudojimąsi komunikaciniais tinklais. Iš jų net 84 550 kartus dėl slaptos informacijos apie mobilųjį ryšį.

Ataskaitoje nurodoma:

• Vokietija (82 milijonai gyventojų), tokios informacijos kreipėsi 12 684 kartus;
• Ispanija ( 46, 6 mln. gyventojų) – 53 578 kartus;
• Graikija (11,2 mln. gyventojų) - 584 kartus;
• Suomija ( 5,2 mln. gyventojų) – 4 008 kartus;
• Austrija ( 8,3 mln. gyventojų) – 3 093 kartus;
• Estija ( 1,3 mln. gyventojų) – 4 490 kartus;
• Latvija ( 2,2 mln. gyventojų) - 16 892 kartus.
  
  
  

Statistika mūsų valstybei siaubinga - mūsų valstybė daro didžiulę gėdą visai Europos Sąjungai. Ji patvirtina, kad mūsų valstybėje yra organizuotas totalus gyventojų sekimas, kuris gali prilygti tik valstybėms su diktatoriniais režimais.

Europos Sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, pagal gyventojų skaičių mūsų valstybės spec. tarnybos rinko slaptus duomenis apie šalies piliečių privatų gyvenimą apie 150 kartų daugiau nei Vokietijoje, apie 40 kartų daugiau nei Suomijoje, apie 15 kartų daugiau nei Ispanijoje, apie 400 kartų daugiau nei Graikijoje, apie 15 kartų daugiau nei Estijoje, apie 5 kartus daugiau nei Latvijoje (tikriausiai Latvijos spec. tarnybos semiasi iš mūsų totalitarizmo patirties), apie 50 kartų daugiau nei Austrijoje...

Pagal Europos Sąjungos Direktyvą Nr. 2006/24/EC, tokia slapta informacija gali būti įstatymų nustatyta tvarka gaunama tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Pagal iki šiol galiojusį šalies Operatyvinės veiklos įstatymą, tokių duomenų slaptą kontrolę, techninių priemonių panaudojimą sankcionuodavo apygardos teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų duomenis.

Įstatyme nurodyta, kad operatyviniam tyrimui konkrečią informaciją apie buvusius telekomunikacijų įvykius, operatyvinės veiklos subjektai turi teisę gauti tik esant motyvuotai apylinkės teisėjo nutarčiai.

http://www.komentaras.lt/?p=9701&cpage=1

Teisėjai neigia, kad žurnalistų pokalbių klausomasi masiškai

Tačiau konkrečių skaičių, kiek išduodama sankcijų pasiklausyti, teismų pirmininkai nepristatė nei žurnalistams, nei Seimo komisijai.

„Atsakėme komisijai, kad mes neturime tokios teisės pateikti tokius duomenis, nes įstatymas tai draudžia“, – sakė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus.

Pasak Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Konstanto Ramelio, atsisakydami teikti informaciją teismų pirmininkai remiasi Vyriausybės nutarimu, kuris jiems numato tokią teisę.

Komisijos tirti, ar yra sekami prieš kelis metus paprašė Tomas Dapkus, Valdas Vasiliauskas ir  Kuolys.

Todėl komisija artimiausiu metu prašys Vyriausybės šį nutarimą pakeisti tam, kad komisijai prašomą informaciją pateikti būtų privaloma.

„Dabar operatyvinių duomenų subjektas gali atsisakyti teikti informaciją ne tik komisijai, bet ir valstybės vadovams. Tai yra nenormali padėtis“, – įsitikinęs pats teisėju dirbęs K.Ramelis.

Paaiškėjo, kiek telefoninių pokalbių klausėsi VSD

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pernai atliko 59 tūkst. operatyvinės veiklos subjektų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotis.

Iš jų - 35 tūkst. 603 atvejai buvo telefoninių pokalbių ir SMS turinio kontrolė, 412 - internetu perduodamos informacijos kontrolė, 5 tūkst. 119 - informacijos gavimas apie buvusius elektroninių ryšių įvykius, 17 tūkst. 903 - informacijos gavimas apie abonentų telefono numerius, tinklo galinius įrenginius ar jų priklausomybę, rodo VSD veiklos ataskaita.

VSD teigimu, viena elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotis reiškia vieno galinio įrenginio - telefono numerio, IP adreso ar elektroninio pašto adreso, kurių vienas asmuo gali turėti keliolika - stebėseną.

Dėl tam tikrų aplinkybių nutraukus konkretaus asmens naudojamu galiniu įrenginiu perduodamos informacijos turinio kontrolę ir tais pačiais metais vėl ją atnaujinus, užduočių statistikoje tai skaičiuojama kaip nauja užduotis.

Pasak ataskaitos, 2011 metais daugiau kaip pusę turinio kontrolės užduočių pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, VSD užduotys sudarė 17 procentų.

http://www.lrytas.lt/-13389246841338446489-paai%C5%A1k%C4%97jo-kiek-telefonini%C5%B3-pokalbi%C5%B3-klaus%C4%97si-vsd.htm

Modestas Valančius:

Bene identišką situaciją matau šiandien Lietuvoje: totalitarinę valdymo formą pakeitė demokratija, kuri, galima drąsiai teigti, tikrų demokratijos principų praktiškai neturi. Pavyzdžiui, Prezidento rinkimuose dalyvauja asmuo, kuris net neturi teisės juose dalyvauti, nes grįžęs iš JAV nėra Lietuvoje išgyvenęs reikiamo skaičiaus metų, kuris nurodytas Konstitucijoje.

Niekam ne paslaptis, jog Seimo rinkimų metu balsai, ypač kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, yra perkami (žinoma, galbūt žmonės balsuoti nevežami autobusais, kaip tai daroma Lukašenkos Baltarusijoje), stojant į ES referendumo įstatymas buvo neteisėtai pakeistas, o balsavimo metu buvo aibės pažeidimų (prisiminkime lipdukus, už kuriuos prekybos centruose buvo galima įsigyti skalbimo miltelių ar alaus), Visagino AE statyba, pasirodo, neatitinka Konstitucijoje nurodyto svarbiausio Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo statuso ir referendumas jai nereikalingas.

Tiesa, kilus visuotiniam šurmuliui, neseniai pasigirdo kalbos, jog referendumas vis dėlto gali būti skelbiamas. Tačiau šaukštai po pietų. Apskritai, Lietuvoje, norint, kad referendumas būtų skelbiamas, to turi reikalauti ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Valstybei, kuri (jau) nebeturi net 3 milijonų gyventojų, tai – didžiulis skaičius, kurį reikėtų mažinti.

Konstitucija taip pat garantuoja teisę į nemokamą mokslą ir nemokamą gydymą, tačiau neretai tenka pirkti vadovėlius, o prieš operaciją – švirkštus ir lašelines. Konstitucijoje taip pat teigiama, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms (!), tačiau tai prasilenkia su realybe.

Galų gale, mes net turime susirinkimų laisvę, tačiau negalime rinktis prie Seimo; žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, bet beveik pirmaujame Europoje pagal gyventojų, kurių pokalbių klausomasi, skaičių. Paradoksalu, ar ne? Ir čia - tik labai maža dalis galimų pavyzdžių.

Kyla klausimas: kam mums reikalinga Konstitucija, jei ji pažeidinėjama visur, kur tik žengsi? Juk Sovietų Sąjunga irgi turėjo Konstituciją, kurios kertinių punktų taip pat nebuvo laikomasi. Tad ar toli pabėgome?

Senąją nomenklatūrą pakeitė naujoji, kuri yra tokia pati neatskaitinga, neliečiama ir gali jaustis bei elgtis visiškai nevaržomai. Ji visiškai nebaudžiama, o pagal ją mes gyvename gerai ir nėra ko skųstis – juk turime Nepriklausomybę! Ak, ta Nepriklausomybė. Magiškas žodis, išties.

Bet be jos dar turime žiniasklaidą, kurioje nepageidaujami komentarai trinami ar tiesiog neviešinami; supuvusią teisinę sistemą, už kelių žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis skiriančią vos dešimtį metų nelaisvės; institucijas, dirbančias nežinia kam ir nežinia kaip (joms terminas „švogerių kraštas“ – sovietinio „blato“ atitikmuo – tinka kaip niekam kitam) ir tiesiog bendrai – visišką anarchiją, suirutę ir netvarką.

Skaudžiausia, jog turime beveik tris milijonus viskuo nusivylusių lietuvių, kurie gimtinėje nemato jokių prošvaisčių ir yra pasiryžę emigruoti. Gerai nors tiek, kad ES mums suteikia galimybę laisvai emigruoti.

Iš šios sąjungos taip pat buvo daug ko tikėtasi, tačiau jai kažkodėl labiau rūpi homoseksualų teisės ar tai, kaip apgaudinėti ir geriau išnaudoti Rytų Europos valstybes, kurioms tos dvylika žvaigždučių ir „Odė džiaugsmui“ asociavosi su vakarietiška svajone. Džiaugsmas pro ašaras.

Dargi turime ir senąją kartą, kuri ilgisi sovietinių laikų. Ir aš jos nesmerkiu. Tiesiog kartais paklausiu savęs: „kaip blogai turi būti dabar, jog žmonės ilgėtųsi tų laikų?“ Tos santvarkos, nuo kurios dar taip neseniai bėgo. Santvarkos, kurioje buvo pinigų, bet dešros reikėdavo laukti ilgoje eilėje. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom: dešros yra, tačiau nėra už ką jos nusipirkti. Šiandien mes stovime eilėse prie lėktuvų bilietų į Vakarus ir laukiame dar ilgesnėje eilėje prie demokratijos, kuri nėra tik jos parodija, pilietiškumo, žmogaus teisių ir vakarietiško gyvenimo. Bet ar sulauksime...?

O kol laukiame, pasiklausykime širdį glostančių valdančiųjų kalbų ir padėkų mums už iškovotą „laisvę“. O jie tikrai dėkingi, patikėkite. Nes laisvi yra jie, o ne mes.

Piliečių sekimas vis dar nepažabojamas

http://www.lzinios.lt/index.php/Lietuvoje/Pilieciu-sekimas-vis-dar-nepazabojamas

Klausymosi mastas niekam nežinomas

http://kauno.diena.lt/dienrastis/lietuva/klausymosi-mastas-niekam-nezinomas-354610