Sudomino. Nuėjau vikipedijon - pasirodo minimas Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf gimtadienis.
Lagerlöf debiutavo 1891 m. su romanu „Sakmė apie Gestą Berlingą“, kuriame parodė savo neišsenkamus fantazijos turtus. Šis romanas pelnė jai pasaulinę šlovę. Vėliau parašytoje romanų trilogijoje meniškai persipina padavimų ir sakmių tradicijos su realistiniais dvarininkų ir valstiečių gyvenimo vaizdais. Rašytoja iki gyvenimo pabaigos liko romantikė, humanistė, kovotoja už aukštuosius žmogaus idealus.
Romanai: „Sakmė apie Gestą Berlingą“ (1891), „Jeruzalė“ (1901), „Liljekrūnos namai“ (1911), „Portugalijos karalius“ (1914), trilogija 1. „Liovenšioldų žiedas“, 2. „Šarlota Liovenšiold“, 3. „Ana Sverd“ (1925).
Knygos vaikams: „Stebuklingosios Nilso kelionės“ (1906).
Prisiminiau, kad vaikystėje skaičiau knygą „Sakmė apie Gestą Berlingą“ ir neįtikėtinai patiko. Pajaučiau, kažkokią tikrą romatiką. Pagalvojau, gal yra šio romano ekranizacija ir nusprendžiau tuo pasidomėti.
Naudojant paiešką - radau, kad "Šiaurės Atėnai" minima, kad yra tokia ekranizacija: "
<...> „Sakmė apie Gestą Berlingą“ (1924) ekranizacijos."
Naujesnį filmą norėtusi pamatyti - pamaniau.
Tada "Super mamų forume" atradau komentarą:
"Skaitanti" rašė:
"Selma Lagerlef. Sakmė apie Gestą Berlingą. Jau nežinau, kiek metų stovėjo lentynoj... Gal ir gerai, nes prisidžiaugiau iki soties. Tikrai labai patiko, šiek tiek trūko iki pilnos laimės, nes rašo apie Švedijos istoriją, kurių legendų aš nei girdėjus, nei man jos ką nors reiškia... Bet pati knyga, istorijos - nerealu. Skaitydama dažnai prisimindavau Sauliaus Šaltenio Kalės vaikus, kuri man labai panaši, ir daug artimesnė."
Čia sužinojau, kad yra toks Sauliaus Šaltenio romanas. Ir suradau jį.
Turime ir lietuviškų sakmių bei legendų.
Po apžvalga radau komentarą:
"nezvaigzde" prieš metus rašė:
"Tai sunkiai nupasakojama knyga. Visai kaip Lietuva. Būtent šioje knygoje, šiuose apsakymuose, pjesėse, romane, paraštėse sutelpa visa Tėvynė su savo tokiu artimu archajiškumu, bočių vertybėmis, dievais, jausmais, kurie mums palikti atminty ir kažkur labai giliai, žmogiškume mūsų alsuoja Lietuva ir mūs protėviai...
O Saulius Šaltenis visą tai užrašė ir dar taip žavingai, kartais ironiškai, o kartais be galo jautriai, grakščiai, kad užvertus paskutinį puslapį tesinori nusilenkti jam žemai žemai.
Ši knyga - tarsi iššūkis jūsų žmogiškumui, jūsų lietuvybei.
Rekomenduoju visiems ir kiekvienam."
Taigi dabar reikės:
1. Rasti filmą "Sakmė apie Gestą Berlingą"
2. Atsisiųsti "Saulius Šaltenis “Kalės vaikai” PDF, užmačiau kažkur tik reikės ten prisiregistruoti.
3. Nusipirkti "Saulius Šaltenis “Kalės vaikai” knygą, nes PDF failus mėgstu turėti, bet skaityti labiau mėgstu popierines knygas.
4. Kadangi prieš daugybę metų skaičiau Selma Lagerlef. "Sakmė apie Gestą Berlingą" - tai reikės"
a) Atsisiųsti Selma Lagerlef. "Sakmė apie Gestą Berlingą" PDF
b) Nusipirkti Selma Lagerlef. "Sakmė apie Gestą Berlingą" knygą.
5. Einu toliau filmo ieškoti.
Saulius Šaltenis “Kalės vaikai”
Kol knygynuose visi šnabždasi „Kas naujo? Kas naujo?“, kviečiu grįžti į praeitį, į 1972-1988 metus, kai buvo rašomas romanas, o recenzentė dar tik ruošėsi savo reinkarnacijai į lietuvių žemę, neatsitiktinai aprašytą ir Šaltenio romane. Jeigu jo knyga patenka į rankas, skaitymui geriausia išjungti serialus, ZIP FMir kitokius buitinius, garsiai rėkiančius, reiškinius, nes jeigu praleisi bent vieną žodį, po kelių eilučių praleisi prasmę, akimis bėgs raidės, o protas vėluos iš paskos.
Romano veiksmas, kaip ir parašyta anotacijoje, nėra apibrėžtas. Kažkur palei Lietuvą gyvena karalius, kažkada prieš kelias dešimtis metų praslinkęs maras, po kiek laiko vyksta karas, bet neaišku kuris iš dviejų, ir tų aplinkybių nereikia per daug paisyti, nes jos čia vaidina tik priežastinį vaidmenį visiems veikėjų išgyvenimams ir gyvenimų vingiams. Veiksmas, galima sakyti, rutuliojasi aplink parapijos kleboną, šviesulį poną Kristijoną, o, pažindami Šaltenio stilių, galime numanyti, kaip sodriai ir išsamiai ir dar vaizdingiau bus nupieštas visas Kristijono gyvenimas nuo dar negimusių dienų iki nukeliavimo į dausas ir netgi savųjų sutikimo aukštybėse.
Kitiems veikėjams Šaltenis irgi nepagailėjo laiko ir kantrybės (labiau tiktų „žaismo ir fantazijos“), kad aprašytų jų jaunas bei paskutines dienas – tai Lotės Sužadėtinės, parapijos pono Smarduko, varpininko Karvelio, bepirščio mokytojos Limbos ir kitų veikėjų būties keliai ir vieškeliai. Visiems skirta vieta romane ir visų jų gyvenimo linijos taip susipynusios, kad narplioti kartu ir sudėtinga, ir saldu. Tai dar viena priemonė Šaltenio sumanymų išraiškai ir jos būdams.
Veikėjais ir jų gyvenimu pavaizduojama realybė, kurios aprašymo stilius pretenduoja į postmodernfolk arba tiesiog neofolk srovę, nes Šaltenio vaizduojama realybė – tai kaimo tvartas, padabintas obelų žiedais. Niekas negožia nei vaizdo, nei kvapo, bet kad nebūtų taip žiauru ir nešvaru, obelų žiedai nukenksmina visą neigiamą efektą. Taip ir romane – mergelės jau nebe baltos lelijėlės, berneliai ne artojėliai – ir išgeria, ir prievartauja, bet kažkur giliai, kažkur paties pasakotojo pasąmonės kloduose, pasislėpęs pirmapradis naivumas ir tikėjimas amžinybe. Čia prasideda gražioji romano skaitymo dalis – be galo įdomu stebėti ir fiksuoti romano pavadinimo „Kalės vaikai“ prasmingumą, sąsajų ieškojimą, ir šį malonumą kaip intrigą paliksiu dar neskaičiusiems romano.
Tęsinys čianajos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą