Rokiškis iš rusijos

Rokiškį užmačiau. Ir ne šiaip kokį lietuvišką Rokiškį, ir ne šiaip kokį komandinio protmūšio dalyvį, o tikrą žydą. Jis irgi mėgsta protmūšius visokius ir tikriausiai ne vieną krištolinę pelėdą surinkęs. Labiausiai tai patiko žurnaliūga, tasai kur su Hario Poterio akiniais, o dar labiau patiko pasakos sekamos, ir ne šiaip kažkokios paprastos pasakos, o gražios pasakos. Taip maloniai klausiausi apie hipotetines masyvias skaliarines elementariąsias daleles ir ateities energetiką, nors prieš dešimt metų - gal panašias pasakas mintyse paišiau, ale glamūras jau toks nesvietiškas, kad tiesiog gėris koksai tai, vis ne telikas kurio nežiūrau. Pasakos baigėsi ir apie save ponas Rokiškis pradėjo pasakoti. Leindi pasirodo berlogoi, nešiojamą kompiuterį ant stalo pasidėjęs, virš kurio kabo didelis televizorius ir rašo, rašo, rašo. Čia pagalvojau, kad ir +Romas Sadauskas - gal metų 60-ties, taip savuosius memuarus rašys. Anas politinis apžvalgininkas, jau spėjo gerai pagarsėti, tapšnodamas tautinę parašų rinkimo idėją, užkalnio gal mažu ir neperspjaus, ale žiūrėk dar vietinė fauna (su bambaliais) prie kokios vietinės maksimos užmatys  ir ateis himno į sodybą dainuoti, kaip fioklai. Visko būna. Dar pagalvojau, kad musiškis rokiškis irgi televizoriuje galėtai pasakoti kokioje laidoje apie higso bozonus, Stepheno Hawkingo Stiveno Hokingo pezalų interpretacijas, nanobotines ir žaliąsias ateities skalūnines technologijas. Tik va žurnalisto su hario poterio akinukais mes neturime. Ir ką priešpastatyti prieš harį poterį - Jakilaitis lyginant būtų lyg kaimo stuobrys, užkalnis - trolis, laidų vedėjas Arnas Klivečka - tikrai ne poteris.

Na ir pabaigai anekdotas:
-Kodėl jūs, žydai į klausimus visada klausimais atsakote?
-Ui, ir kas jums taip sakė?