Kuo skirasi saldainis nuo šūdo? Ar žinai?

Šventvagiškas Castellucci spektaklis

Castellucci spektaklis (kaip pats teigia keliuose interviu) „gali keistis kas vakarą“. Bėgant laikui, jis tikrai pasikeitė. Režisieriui patinka vaidinti dvejopą vaidmenį: „provokatoriaus“ ir „aukos“. Prie to prisideda internetas, facebook’as, elektroniniai laiškai žmonių, kurie organizuoja maldos budėjimus ar akcijas prieš šį „šventvagišką“ spektaklį.

„Aš neieškau trumpo kelio ir nekenčiu provokavimo. Dėl šios priežasties nesutinku su sukarikatūrinimu ir siaubingu supaprastinimu, kurį pateikė šie asmenys“, – tomis dienomis griaudėjo Castellucci, niekada nepamėginęs bent kiek savikritiškai pažvelgti į save.

Romeo Castellucci

„Sunku sutikti, kad Jėzaus apdrabstymas išmatomis galėtų pretenduoti į kokio nors veiksmingo dialogo pradžią ar svarbaus klausimo sprendimą. Vargu, ar bet kuris iš mūsų mestume savo fekalijų krūvelę į kolegą, kaimyną ar šiaip praeivį, norėdami padiskutuoti apie savo tarpusavio santykius ar šiaip kokius reikalus. Nebent, žinoma, tai atsipirktų finansiškai.

Romeo Castellucci ir „Dieviškoji komedija“

Tačiau anaiptol ne vien tik šis pasirodymas atspindi vis gilėjančią mūsų kultūros ir vertybių duobę, kurią patys kasamės žvilgančiu postmodernizmo kastuvu. Faktas, kad perėjus Vilniaus senamiestį bent tris kartus gali pamatyti Jėzaus atvaizdą, įdarbintą reklaminėms kampanijoms, informacija apie pasaulyje atvirai provokuojamus įvairių tikėjimų atstovų jausmus išties įtikina, kad ta mūsų kasama duobė jau dabar yra gili.“ – rašė Jonas Špokas.

Romeo Castellucci ir „Dieviškoji komedija“

Klaipėdos meno galerijoje kvepėjo šviežia mėsa ir krauju

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) 2009 metais vykusi vieša meno akcija-provokacija „Mėsa“ iškart sulaukė prieštaringų vertinimų. Ne visi lankytojai supranto, kodėl menininkai ryžosi teptukus iškeisti į išgaląstus peilius, o dažus - į šviežią gyvulių kraują.

Ne meno galeriją, o krauju apšlakstytą mėsinę labiau primenančioje KKKC parodų salėje kai kurie vyresnio amžiaus lankytojai ne tik stebėjosi, bet ir piktinosi autoriais - ant stalų iš supjaustytos šviežios mėsos ir faršo jie konstruoja įvairias skulptūrines kompozicijas.

Ant vielų karkasų siūlais sutvirtinti mėsos gabalai priminė žmonių biustus. Sudėliota į įvairių formų gipso liejinius faršo masė irgi įgavo meno kūrinių pavidalą. Pjaustydami ir smulkindami mėsą menininkai aiškino nežinantys galutinio rezultato, improvizavo.

Provokuojančios meno akcijos sumanytojai Mindaugas ir Neringa Bumbliai.
G.Pilaičio nuotrauka.

Neįprastos akcijos dalyviai sunaudojo maždaug 30 kilogramų prekybos centruose įsigytos pigesnės nei lietuviški mėsos produktai lenkiškos jautienos ir kiaulienos. Kūrybos procese buvo naudojamas iš skerdyklos atgabentas gyvulių kraujas - juo suvilgyta sumalta mėsa.

Kruvina akcija truko savaitę. Po to darbai ir menininkų kūrybos procesą užfiksavusios spalvotos nuotraukos buvo eksponuojamos KKKC galerijoje.

KKKC šeimininkai ne pirmąkart provokavo lankytojus natūralistiniais reginiais. Panaši kruvina akcija buvo surengta 2008 metų vasarą - tuomet sukviesti menininkai žiūrovų akivaizdoje tapė iš mėsinės į meno kiemelį atvežtą ant kablio pakabinto šviežią veršelio skerdeną.

Kauno meno grupės „Post Art“ narys Česlovas Lukenskas, regis, pirmasis ryžosi viešai eksponuoti iš kiaulių galvų sudėliotas kompozicijas. Kitas grupės narys Aleksas Andriuškevičius tada pribloškė instaliacija - prie strypų prikaltais duonos kepalais.

Č.Lukensko mėsos žvaigždės simbolizavo pūvančią sovietinę imperiją, o duoną nukryžiavęs A.Andriuškevičius šaipėsi iš tradicines lietuviškas vertybes paniekinusios visuomenės - juk tada kaimo žmonės pigią duoną iš parduotuvių vilkdavo maišais ir šerdavo gyvuliams.

Dramblio mėšlas, viešo aktoriaus "šiktelėjimo" ir sekso garsai

„Vos išgirdus žodį "fluxus" - nukamba žandikaulis ir nežinai ko iš viso performanco tikėtis. Taip ir įvyko antradienio popietę, teatro judėjimo nariams "No theatre" pristatant savo spektaklį "Mr.Fluxus".

Dramblio mėšlas, ne visai suprantamos ištraukos iš  būsimo spektaklio ir viešas bandymas "šiktelėti" į taikinį - menas? Jurgis Mačiūnas, matyt, pasakytų, kad taip: menas gyventi, menas žaisti, menas linksmintis, menas nesigėdinti ir menas "nestabdyt". Tačiau menas suprasti - pavyzdžiui tai, ką daro aktoriai ir kokia jų motyvacija - šiame pasirodyme, matyt, kažkur išnyko.

Aktyvaus laisvalaikio centre "Kablys" (Ne)teatro surengta spaudos konferencija baigėsi lauke, žurnalistams bei smalsiems praeiviams žiūrint į dešimties metrų aukštyje stovintį aktorių, iškeltą kranu, kuris ruošėsi pakartoti legendinį Jurgio Mačiūno performansą "Taikinys". Kas tai? Nieko ypatingo, nebent tai, kad viršuje esantis aktorius turėjo nusimauti kelnes ir išsituštinti tiesiai ant apačioje esančio taikinio.

Legendinis Jurgio Mačiūno "Taikinys"
L.Balandžio nuotrauka.

Deja, ilgai "tenpęs gumą" aktorius atsisakė atlikti visų dėmesį prikausčiusį performasą pareikšdamas, kad jo sėdynės raumenys sušalo ir pataikyti į taikinį - misija neįmanoma. Ilgai įkalbinėjęs kolegą "šiktelėti" Ainis Storpirštis, tapęs J. Mačiūnu, piktai plyšavo.

"Sušikai man visą dieną, - pareiškė Ainis ir po minutės pridūrė. - Žinai ką, geriau jau diena būtų išties sušikta, nes žmonės laukė, o dabar..."

Legendinis Jurgio Mačiūno "Taikinys"
L.Balandžio nuotrauka.

Žinoma, pasirodymas sukėlė juoko bangą. O kaip kitaip? Miesto centre, kranu iškeltas vyrukas atsisega kelnes ir ruošiasi savo gyvenimo magnum opus - tuštinantis pataikyti į taikinį ir.... ir tai, pasirodo, yra fluxus, žaidimas, kitoks požiūris į gyvenimą. Tiesa, ne visiems suprantamas ir nieko čia nepadarysi.“, – taip savo publikacijoje anuomet rašė Justina Dirsė.

Žmogaus mirties ir kūno dalių naudojimas mene

Žmogaus mirties ir kūno dalių naudojimas mene nėra nauja. 2008 metais Vokietijos menininkas Gregor Schneider ieškojo savanorių mirti parodų salėje (kol kas atrodo, kad nerado). Skulptorius Marc Quinn sukūrė galvos skulptūrą iš savo užšaldyto kraujo. Kraują savo mene dažnai naudoja Gilbert ir George. Reikėtų neužmiršti ir anatomo Günther von Hagens “Kūnų pasaulis” parodos. Iš žmogaus lavonų išgauti riebalus taip pat nėra nauja įdėja – įrodyta, jog Antrojo Pasaulinio karo metu naciai iš žmogaus lavonų gamino muilą, susidedančio iš riebalų ir aliejų, kurie reaguoja su šarmu.

Günther von Hagens
Christopher Furlong/Getty Images Europe

Nepaisant to, meno pasaulis jau laukia skulptūrų iš riebalų. Pirmosios skulptūros, matyt pagamintos vis dar iš gyvūnų kūnų išskirtų riebalų, buvp pristatytos Londone ir 53-ojoje Venecijos bienalėje Rusijos stende.

Trumpiausias kelias tapti žinomu

„Jūs menininkas ir Jums reikia greitai išgarsėti? Paprasčiausias ir daug kartų patikrintas  būdas – pasityčiokite iš religijos. Tiesa, rinkitės krikščionybę, budizmą ar judaizmą, bet nejuokaukite su islamu. Musulmonai už tokius juokus baudžia mirtimi. Taigi, jeigu reikia dėmesio Vakarų meno rinkoje - tyčiokitės iš Jėzaus. Nebūtina būti itin kūrybingam – svarbiausia kiek įmanoma labiau kandžiam ir sieti Jėzų su šių dienų aktualijomis.“ – rašome bloge apie šiuolaikinį meną.

1987 m. sukurtas JAV fotografo Andres Serrano darbas “Jėzus šlapime” (”Piss Jesus”) - tai kūrinys, apie kurį jau daugiau kaip dešimtmetį netyla diskusijos. Ar Jėzus šlapime - menininko kūrybinės laisvės išraiška? Ar tai religinių normų peržengimas? Pačiam autoriui šis darbas buvo kūrybinio etapo pradžia. Vėliau menininkas savo kūriniuose naudojo pieną, spermą ir kraują. Prieš mėnesį Niujorke Serrano pristatė 67 ekskrementų nuotraukas, kurių 18 buvo parodoje eksponuojami.  Autorius prisipažino, jog taip siekė praplėsti ribas ir parodyti išmatų grožį. Neturiu, ką pridurti…

Andres Serrano, Berlin 2005
Di matti nuotrauka.

Paprastesni pasityčiojimo iš Jėzaus pavyzdys yra David Cordero kūrinys “Palaiminimas” (”Blessing”), kuriame Barack Obama vaizduojamas kaip Jėzus Kristus. Visa Amerika apie tai dabar kalba: ar galima taip tyčiotis iš religijos, ar tikrai Obama kaip Jėzus išgelbės Ameriką, ar Jėzus galėjo būti juodaodis ir t.t. Apie 24 metų Čikagos meno universiteto studentą kalba visi ir visur.  Tikslas pasiektas daug nesukant galvos.

2007 metais panašų meno kūrinį pristatė australų menininkė Priscilla Bracks – Osama bin Laden vaizduojamas kaip Jėzus Kristus. Šis kūrinys buvo nominuotas prestižiniam Blake religinio meno prizui gauti. Autorė teigė, jog bin Ladeno atvaizdą sutapatino su Jėzumi, nes didžiulis žiniasklaidos dėmesys nusikaltėliams suteikia jiems statusą, kuris kai kuriuose sluoksniuose, artimas šventiesiems. Meno kūrinys sujungęs religiją ir terorizmą neabejotinai susilaukė daug debatų ir žiniasklaidos dėmesio, kuris užgožė Blake prizo laimėtojus.

Priscilla Bracks
Gavin Sade nuotrauka.

 Vokietis Martin Kippenbergen “nustebino” pasaulį pavaizduodamas Jėzų kaip prie kryžiaus prikaltą varlę. Ši skulptūra susilaukė net pačio popiežiaus  pasipiktinimo. Šiuo metu Kippenbergen kūrinys ekspuonuojamas Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje Italijoje.

Martin Kippenberger
M16-1966 nuotrauka.

Dar vienas daug dėmesio sulaukęs meno kūrinys – Kinijos menininko Terence Koh  seksualiai susijaudinęs Jėzus. Šis kūrinys buvo eksponuojamas Baltijos šiuolaikinio meno centre Londone šalia kitų 74 populiarių ikonų, tokių kaip Mikis Mauzas, kurios taip pat buvo seksualiai susijaudinusios. Autorius teigia, jog norėjo parodyti Jėzaus žmogiškumą ir seksualumą. Parodė. Kas pamatė apie tai dar ilgai diskutavo, rašė ir ginčijosi.

Terence Koh

Menininkas Cosimo Cavallaro sukūrė daugiau kaip 90 kilogramų ir beveik 2 metrų šokoladinį Jėzų - “Mano saldus Viešpats” (”My Sweet Lord”). Prieš metus jis buvo eksponuojamas vienoje Niujorko galerijoje. Ne visiems šis kūrinys kėlė teigiamas emocijas - kai kurie šį kūrinį vadino vienu nesveikiausių pasaulyje. Galiausiai, paroda buvo nutraukta, o galerijos kūrybos direktorius atsistatydino. Bet niekas šios kūrinio nebeužmirš – vien google išmeta 69 lapus rezultatų apie šį saldų meną. Beje, neseniai buvo atidaryta paroda, kurioje Cosimo sukūrė aštuonis draugus šokoladiniam Jėzui -  šokoladinius apaštalus ir malonės pilnąją mergelę.

Didesnio dėmėsio susilaukia ir menininkai vaizduojantys Jėzų kaip gėjų:

Kittredge Cherry, homoseksuali meno istorikė iš JAV, net išleido knygą „Iššūkį metantis menas: gėjus Jėzus, Kristus moteris and daugiau pagal Kittredge Cherry“ („Art that Dares: Gay Jesus, Woman Christ and More by Kittredge Cherry“). Knygoje pateikiami vienuolikos šiuolaikinio meno atstovų darbai, kurie Jėzų atskleidžia kaip mylintį visus ir visaip. Jei ką domina knygą, šiuo metu Amazon taiko daugiau kaip 13 svarų nuolaidą ir ją parduoda už 25,70 svarus.

Kittredge Cherry

Užkonservuoti žmonių palaikai ir atskiri žmonių organai, tapę skulptūromis

Į Lietuvą, matyt, Vasario 16-osios proga atvežtas „menas“. Skystu silikoniniu kaučiuku užkonservuoti žmonių palaikai ir atskiri žmonių organai, tapę skulptūromis. Parodoje bvuo eksponuojamas žmogaus lavonas nudirta oda. Pusiau nuimtu galvos kiaušu ir iš dalies supjaustytais raumenimis bei sausgyslėmis. Atvertas prieš „meno“ žiūrovų nosis visu bejėgiškumu. Pasodintas ant kelmo Ogiusto Rodeno „Mąstytojo“ poza. Ir pavadintą mąstytoju.

Mąstau ir aš. Ar mes nekrofilai. Madam Tiuso sugalvojo vaškinių skulptūrų muziejų. O mes estetiškai spoksome į išskrostus palaikus.

Daktaras mirtis
diariofemenino.com nuotrauka.

 Naciai iš nudirtų lavonų odų gamindavo pinigines, pirštines, rankines. Gamindavo lempų gaubtus. Iš žuvusių konclagerio kalinių virdavo muilą. Tačiau net jie nesugalvojo iš žmonių palaikų gaminti skulptūras ir jas vežioti po pasaulį. Gal laiko pritrūko tokiems meniniams eksperimentams. Gal meninės fantazijos.

30 metų šūdo šiuolaikiniame mene

2003 metais Kanadoje duris atvėrė tuomet nauja meno kūrinių ekspozicija, kurios pagrindinė tema - ekskrementai. Paroda, pavadinta "Skatalogas: 30 metų šūdo šiuolaikiniame mene" (Scatalogue: 30 Years of Crap in Contemporary Art), buvo eksponuojama Otavos miesto SAW galerijoje.

Čia buvo galima išvysti buvusio Kanados ministro pirmininko Briano Mulroney (Brajeno Malronio) statulą, kuri saujoje laiko fekalijų krūvą.

Parodoje taip pat eksponuotos prikrautos kelnės, sausai užšaldytas mėšlas ir iš karvės "pyragų" padaryti laikrodžiai, rašė Kanados naujienų agentūra "Canadian Press".

Renginio kuratorius Stefanas St-Laurent'as (Stefanas Sen Loranas) tuomet teigė, kad šiuolaikinis menas tapo pernelyg konservatyvus.

Contemporary Art

"Mes ėmėmės šios idėjos, nes galvojome: koks yra paskutinis tabu, likęs šiuolaikiniame mene?", - sakė jis.

Tačiau vietos atstovas parlamente Chuckas Strahlis (Čakas Stralis) pavadino tai mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu. 75 proc. lėšų minėtajai galerijai skiria Otavos miestas, Ontarijo valstija ir federalinė valdžia.

Estijoje iš muziejaus pavogtas stiklainis su ekskrementais

Estijoje iš šiuolaikinio meno klasikos parodos „ Moh? Fui! Oak! Ossa! Vau! Eesti kaasaegse kunsti klassika“, vykstančios Tartu meno muziejuje, pavogtas stiklainis su ekskrementais - Jaano Toomiku instaliacijos „1992 gegužės 15 – birželio 1“ fragmentas, rašo newsru.com.

Šiuolaikinio meno festivalio organizatoriai ir toliau eksponuoja instaliaciją,
atsiprašydami menininko ir publikos už tai, kad meno
kūrinys neteko savo vientisumo.  Etv.err.ee nuotrauka

Dėl vagystės policija atlieka tyrimą. Šiuolaikinio meno festivalio organizatoriai ir toliau eksponuoja instaliaciją, atsiprašydami menininko ir publikos už tai, kad meno kūrinys neteko savo vientisumo.

Ais.by nuotrauka

Paroda „Moh? Fui! Oak! Ossa! Vau!“ atidaryta rugsėjo 6 d. Joje pristatyti patys skandalingiausi Estijos meno kūriniai iš dešimtojo dešimtmečio.

Rus.tvnet.lv nuotrauka

Kuo skirasi saldainis nuo šūdo?

Filosofas Osvaldas Špengleris (Oswald Spengler) ne veltui rašė apie Vakarų civilizacijos saulėlydį. Visišką dekadansą, kai kadaise jauna civilizacija dabar išgyvena vėlų rudenį, o gal ir žiemą. Kai sakralizuojamas materializmas, naudos ir sėkmės kultas. Kai menas tampa beprasmės naudos objektu. Beprasmės naudos, nes žmonija iš tokio meno jokios naudos neturi. Netobulėja. Žvėrėja. O politikoje, nepaisant parodinės demokratijos, įsigali biurokratizmas ir cezarizmas (faktiškai vis labiau ima valdyti diktatorius ar diktatorė).

Menas neišgelbės pasaulio, nes jis daromas kaip iždo skrynios, kalamas kaip stambaus nominalo monetos, lydomas kaip carų ir karų rekvizuotas varis, jis staugia kaip marksistinis mesianizmas iš Pierre’o Bourdieu lūpų. Nesileiskite gundomi autentiškumu. Kad ir suvyniojus šūdą į mandrais žodžiais papuoštą performanso / koncepcijos / provokacijos / išraiškos laisvės popierėlį - išvyniojus vis tiek turinys bus ne saldainis, o šūdas.