Klonio gatvės mafija ir propaganda prieš alchoholio ir lošimo įstaigų reklamą - 5:0.

Lošimo įstaigų reklama

„Draudžiama lošimo įstaigų reklama, šiuos biudžetus pasiima tarptautiniai interneto žaidėjai, o lietuvių akis skelbimai dirgina per užsienio portalus, kurių pas mus kol kas neuždraudė“ – teigia Liudas Dapkus dienraštyje „Lietuvos rytas“.

2001 metai

Nuo 2001-ųjų iš esmės nekeistas įstatymas lošimų verslą paliko praktiškai nebereguliuojamą. Virtualios lietuvių kalba veikiančios nelegalios ir nekontroliuojamos lažybų bei lošimų svetainės – aukso gysla sukčiams, plaunantiems pinigus, ir masalas nepilnamečiams. Vaikams durys atviros ir lošimo automatų salonuose, atkakliai ignoruojančiuose rinkos prievaizdų raginimus įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

2007  metai

562 lietuviai yra pateikę prašymus neleisti jiems lošti azartinių žaidimų. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje net trečdaliu išaugo prasilošusių žmonių skaičius. Absoliučiais skaičiais per pirmąjį šių metų pusmetį prasilošusių piliečių buvo beveik tiek pat, kiek per visus 2007-uosius.

„Pildosi blogiausios prognozės - lietuviai reaguoja į nevaržomai besiplečiančius azartinius lošimus. Per pusmetį prašymų neleisti lošti padaugėjo nuo 422 iki 562. Per šešis mėnesius prasilošė dar 140 piliečių, kai per visus 2007-uosius tokių prašymų gauta 175, - sakė asociacijos atstovas. - Jeigu už valstybės reguliavimą atsakingos institucijos nesiims priemonių, tai šiuos metus galime baigti su liūdnu rekordu - pasiekę 700-750 prašymų neleisti lošti ribą".

2013 metai

Lietuvos azartinių lošimų įstaigose šiemet pralošta 109,3 mln. litų

Lietuvos azartinių lošimų įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį pralošta 109,262 mln. litų – 11,7 proc. daugiau nei 2012-ųjų sausio-birželio mėnesiais, kai buvo pralošta 97,817 mln. litų.

Lošimų organizatorių žetonų, bilietų, kortelių pardavimo pajamos pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 18,8 proc. iki 736,983 mln. litų, o išmokėjimai (laimėjimų išmokos, žetonų keitimas į pinigus) išaugo 20,2 proc. iki 627,72 mln. litų, pranešė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT).

Lažybas organizuojančių bendrovių įplaukos šiemet išaugo 37,8 proc., įplaukos už lošimus B kategorijos automatais – 12,9 proc., lošimų stalų įplaukos – 0,9 procento. Pajamos už lošimus neriboto išlošimo automatais pirmąjį pusmetį padidėjo 11,9 proc. iki 65,599 mln. litų.

Šiemet azartinius lošimus Lietuvoje iš viso organizavo 12 bendrovių (2012 metais – taip pat 12 bendrovių).

Šių metų birželio pabaigoje buvo siūloma lošti prie 109 lošimų stalų, 557 neriboto bei 2805 riboto išlošimo lošimo automatų. Birželio pabaigoje šalyje taip pat veikė 183 lažybų punktai.

Prašymus neleisti lošti nuo 2004-ųjų priimančiai Lošimų priežiūros tarnybai tokių yra pateikę 2940 asmenys. Per praėjusius metus į tarnybą kreipėsi  423 nebegalintieji kontroliuoti savo potraukio lošti. Per septynis šių metų mėnesius tokius prašymus pateikė jau 272 lošėjai.

Tautos girdymas

„Kitas duobagyvių kryžiaus karas – prieš tautos girdymą. Žinoma, šventas reikalas, bet kur nukeliavo alkoholio gamintojų reklamos milijonai, kai Seimas ją apribojo per Lietuvos žiniasklaidą? Jūs teisūs – į PBK ...“ – skundžiasi Liudas Dapkus dienraštyje „Lietuvos rytas“.

2009 m. sausio akcizas etilo alkoholiui padidėjo 15 proc., o kitiems alkoholiniams gėrimams – 10-20 proc.

2010 Gruodis

Mažino kontrabandą

2010-tų metų gruodžio mėnesį - akcizo mažinimo šalininkai parlamento posėdžių salėje kalbėjo, kad tokia teisės akto pataisa padės mažinti į Lietuvą plūstančios etilo alkoholio kontrabandos mastus.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pasakojo, jog kaimyninėje Baltarusijoje ir Kaliningrade veikia etilo alkoholio gamyklos, o visa ši produkcija nelegaliai keliauja į Lietuvą.

„Tai yra, ko gero, vienas iš legalių variantų ir valstybei mažiausiai kaštų reikalaujantis kovos būdas su kontrabanda per akcizo mažinimą.“ – tuomet teigė Remigijus Žemaitaitis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis tuomet išdėstė teiginį, kad norint pasiekti ekonominį efektą – sumažinti kontrabandą ir padidinti įplaukas į biudžetą – akcizą reiktų sumažinti kur kas stipriau.

Tam pasipriešino konservatorius-krikdemas Petras Luomanas, kurio teigimu, statistika aiškiai rodo, kad kuo didesnis alkoholinių gėrimų prieinamums, tuo žmonės daugiau geria. „Ar jūs norite, mielieji, įeiti į sąrašą tų gėdingų, kurie nugirdė Lietuvą? Norite? Atsakomybė tenka visam Seimui“, - tuomet aiškino P. Luomanas ir priminė, kad į biudžetą dėl akcizo sumažinimo nebus surinkta apie 50 mln. Lt.

Akcizai buvo sumažinti

Seimas 27,5 proc. sumažino akcizą alkoholiui, nors dalis Seimo narių ir į Seimą atvykę blaivybės propaguotojai baiminosi, jog sumažinus akcizą, sumažės alkoholio kaina, tad tauta esą bus girdoma. Už akcizo sumažinimą nuo 4416 Lt iki 3200 Lt už etilo alkoholio hektolitrą, tuomet balsavo 65 parlamentarai, 48 Seimo nariai buvo prieš tokį sprendimą ir dar 8 tautos atstovai balsuodami susilaikė.

Standartai

Kas vykdo nacionalinės standartizacijos funkcijas Lietuvoje?

Nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas vykdo vienintelė Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu pripažinta standartizacijos institucija – Lietuvos standartizacijos departamentas (LST). Ši savarankiška nacionalinė standartizacijos institucija įsteigta 1990 m. balandžio 25 d.  Nacionalinė standartizacijos institucija turi teisę būti tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų nare. Departamentas atstovauja Lietuvai Europos (CEN, CENELEC ir ETSI) bei tarptautinėse (ISO ir IEC) standartizacijos organizacijose.

GOST (rus. Государственный стандарт – valstybinis standartas) – viena iš pagrindinių TSRS buvusių standartų kategorijų, dabar tarpvalstybinis NVS standartas.

Kas yra standartas?

Standartas yra sutarimu parengtas ir pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuriame gali būti pateikiami reikalavimai, rekomendacijos arba kitos nuostatos. Standartai turėtų būti pagrįsti apibendrintais mokslo, technikos bei patirties rezultatais ir teikti kuo didesnę naudą visuomenei.

Lietuvos standarte LST EN  45020:2007 pateikiama tokia standarto termino  apibrėžtis:
„standartas - sutarimu parengtas ir pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuriame nustatytos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios veiklos taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos arba jos rezultatai, skirtas optimaliai tvarkai tam tikroje srityje pasiekti.“
Standartai gali būti tarptautiniai, pvz., ISO, IEC; regioniniai, pvz., Europos (EN); nacionaliniai, pvz., Lietuvos (LST), Vokietijos (DIN), Rusijos (GOST R).

Lietuvos standartas (LST) yra Lietuvos nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas.

Lietuvos standartas identifikuojamas iš santrumpos „LST“ ir numerio.

Perimtas tarptautinis ar Europos standartas gali būti identifikuojamas iš santrumpos, kurią sudaro „LST“ bei perimamo tarptautinio ar Europos standarto santrumpa ir atitinkamas numeris.
Lietuvos standartas yra savanoriško taikymo dokumentas. Nuo Lietuvos standartizacijos departamento įsteigimo išleista daugiau kaip 27680 Lietuvos standartų, iš kurių 98,8 procentai sudaro Europos ir tarptautiniai standartai, perimti kaip Lietuvos standartai. Informacija apie išleistus Lietuvos standartus skelbiama Lietuvos standartizacijos departamento (LST) elektroniniame periodiniame leidinyje

LST Biuletenis (http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=153). Taip pat kasmet leidžiamas Lietuvos standartų katalogas (http://www.lsd.lt/standards/catalog.php).

Lietuvos standartų projektai rengiami vadovaujantis standartizacijos principais (savanoriško suinteresuotųjų šalių dalyvavimo, skaidrumo ir viešumo, priėmimo sutarimu ir kt.), t.y. juos rengia visos suinteresuotosios šalys (vartotojų, gamintojų, mokslo, valstybės valdžios institucijos ir kt.), dalyvaudamos Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetų veikloje. Projektai teikiami viešajai apklausai ir priimami sutarimu.

Pieno produktai

SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

Termiškai apdoroto geriamojo pieno užšalimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip minus 0,520°C.
Termiškai apdoroto geriamojo pieno lyginamasis svoris (tankis) turi būti ne mažesnis kaip 1028 gramų viename litre pieno, kurio riebumas 3,50 % (pagal svorį) arba ekvivalentiškas pienui, kurio riebumas yra kitoks.

Termiškai apdoroto geriamojo pieno baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2,90 % (pagal svorį) pienui, kurio riebumas 3,50 % (pagal svorį) arba ekvivalentiškas pienui, kurio riebumas yra kitoks.

2009-tieji

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Jonas Milius 2009-tais metais Maskvoje susitiko su Rusijos valstybinio gyvūnų vaistinių medžiagų kokybės ir standartizacijos centro bei Centrinės mokslinės ir metodinės veterinarinės laboratorijos vadovais ir atsakingais darbuotojais. Vizito tikslas buvo rasti kompromisą, kuris padėtų grąžinti lietuviškus pieno produktus Rusijos rinkai.

Pagamintiems produktams jau nebeskiriamas didesnis dėmesys, pasikliaujama žaliavos tyrimais. Tokie patys žalio pieno standartai galioja visose šalyse, priklausančiose ES ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). Rusija nepriklauso PPO, todėl turi teisę reikalauti savo šalyje patvirtintų kokybės normų.

Pasak J. Miliaus, Rusija, taikydama daug griežtesnius kokybės reikalavimus importuojamai produkcijai, tokiu būdu gina savo rinką ir saugo vietos gamintojus nuo konkurencijos. „Lietuva yra vienintelė iš Europos šalių, turinti visas keturias Rusijos reikalaujamas akreditacijas norint įvežti ten pieno produktus, - sakė J. Milius. - Ypač svarbu turėti akreditacijas pagal GOST standartą ir Rusijos higienos tarnybos reikalavimus. Pastarąją akreditaciją turi vienintelė Lietuva. Vadinasi, turime visas galimybes tiekti savo pieno produktus šiai šaliai, tačiau privalome taikytis prie Rusijos reikalavimų ir griežtinti kokybės normas pagamintai produkcijai“.

Instituto direktorius patikino, kad jų laboratorijoje nuo spalio mėnesio bus pakartotinai tiriami visi Rusijos rinkai skirti pieno produktai. Neatitinkantiems Rusijos Federacijos keliamų reikalavimų nebus duodami leidimai eksportui į šią šalį.

Klonio gatvės mafija

„Kaip ir prognozavau šių metų sausį, įžūlusis „Chevron” buvo iškrapštytas prieš tai sužaidus jau ne vienoje rusiškų dujų įtakos zonoje išbandytą partiją. Klonio gatvės Garliavoje mitinguotojai buvo efektyviai sutelkti po nauja kovine vėliava ir jais buvo pasinaudota kuriant informacinio triukšmo foną. Atrodo, kad šis darinys ateityje bus naudojamas ir kitiems prieš valstybės interesus nukreiptiems projektams, ir laukti to ilgai neteks.“ – piktinasi Liudas Dapkus dienraštyje „Lietuvos rytas“.

Kaip bendruomenės drakoną Ševroną nugalėjo?

Faktai:

• Skalūnų dujų žvalgybą yra uždraudusios Prancūzija, Bulgarija, dėl gyventojų protestų žvalgyba nevyksta Airijoje, Austrijoje, Čekijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Vokietijoje.
   
• Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius.
   
• Chevron korporacija per dukterines įmones valdo įmonę “LL investicijos”, kuri dar 2007 m. gavo leidimą tirti ir eksploatuototi žemės gelmes dalyje Tauragės ir Rietavo savivaldybių (vadinamas Rietavo plotas).
   
• Žymiausias Lietuvos hidrogeologas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juodkazis savo interviu „Lietuvos žinioms“ (2012.04.26) skalūnų dujų gavybos Lietuvoje problemas pakomentavo taip: “Įdomu būtų išgręžti keletą gręžinių ir išsiaiškinti, ar tikrai tų dujų yra. Tačiau išgauti jų kol kas neverta, nes gera išgavimo technologija dar neišrasta. Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį. Tai būtų Lietuvos katastrofa“.
   
• Seimo narys Kazys Starkevičius sausio 30 d. susitiko ir išklausė Žygaičių bendruomenės nuomonę dėl skalūninių dujų žvalgybos jų kaimynystėje. Buvęs žemės ūkio ministras pažymėjo, kad vietos žmonės kelia daug klausimų dėl skalūninių dujų gavybos proceso, tačiau Vyriausybei delsiant atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus, jie dažnai yra klaidinami įvairaus plauko apsišaukėlių ir galimai Lietuvai nedraugiškų jėgų atstovų. K. Starkevičiaus nuomone, į žmonių klausimus atsakyti yra privaloma, tai turi padaryti valstybinės institucijos, o asmenys, kurie specialiai klaidina vietos žmones, turi būti patraukti teisinėn atsakomybėn.
   
• Lietuvos geologijos tarnyba nurodė, kad prieš 6 metus Rietavo plotui buvo daryta Strateginio poveikio vertinimo ataskaita, kuri, neva, nesulaukė visuomenės dėmesio, o kilęs ažiotažas yra dirbtinis. Tačiau kai Žygaičių kaimo bendruomenė pabandė surasti minėtą Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pasirodė, kad jos nėra ne viename archyve, jos iki šiol viešai niekas nepateikė.
   
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priminė, kad didžiausias pasipriešinimas skalūninių dujų gavybai vyksta ne Europoje, o JAV. Amerikos ūkininkai, mokslininkai, aplinikosauginės organizacijos skelbia šokiruojančius faktus apie šios pramonės daromą žalą jų dirbamai žemei, vandeniui ir gyvūnijai.
   
• Skalūnų dujas vakarų Lietuvoje ketinanti išgauti JAV energetikos kompanija „Chevron“ dėl slapta darytų vaizdo įrašų ir paskleistos esą neteisingos informacijos svarstė ar reikia bylinėtis su Tauragės rajono Žygaičių bendruomene.
   
• Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas naujienų tarnyboms teigė, kad slapta susitikimai su „Chevron“ niekada nebuvo filmuoti, o klaidingą informaciją tuomet paskleidė sambūrio „Būkime vieningi“ lyderis Vaidas Lekstutis.
   
• Žygaičių bendruomenė atsiribojo nuo prieš skalūnus kovojančio sambūrio „Būkime vieningi“ po to, kai jo atstovai kreipėsi į Rusijos ir Baltarusijos prezidentus, prašydami paramos kovoje prieš skalūnų dujų gavybą.
   
• Po atšaukto susitikimo Vyriausybėje premjeras tikino, kad daugiau netarpininkaus bendruomenei ir „Chevron“ ir susitikimų Vyriausybėje nerengs. Susitikimas buvo atšauktas, nes bendruomenės atstovai jį norėjo filmuoti, o Vyriausybė nesutiko.
   
• Valdančiųjų politinė taryba nusprendė neatidėlioti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso ir sutarė, kad 2013 metų rugsėjo 16 dieną „Chevron“ būtų paskelbta konkurso nugalėtoja.
   
• „Chevron“ pretendavo žvalgyti skalūnų dujas 1,8 tūkst. kvadratinių metrų Šilutės-Tauragės plote vakarų Lietuvoje - ši teritorija ribojasi su Tauragės rajono šiaurės vakaruose esančiu ir 600 gyventojų turinčiu Žygaičių miesteliu.
   
• Metų pradžioje Žygaičių bendruomenės atstovai pareiškė, kad nebuvo informuoti apie planus ieškoti skalūnų dujų. Jie baiminosi, kad išgaunant skalūnų dujas, gali būti užterštas geriamas vanduo, pažeista ekosistema.
   
• Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ekrane stoja prieš skalūnus, bet susitikinėti su aktyvistais vengė.
   
• Tauragės socdemų vadas meras Pranas Petrošius davė autobusą nuvažiuoti į mitingą Vilniuje prieš skalūnų gavybą, kuriai pritarė socdemų vadovaujama Vyriausybė.
   
• Prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko į protesto akciją išsakyti nepritarimo skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai Lietuvoje. Mitinguotojai iš Tauragės, Prienų, Šilalės, Pagėgių, Šilutės, Vilniaus laikė plakatus su užrašais „Vanduo Lietuvos auksas - neleiskime užteršti“, „Ševronui pinigai - žemaičiams nuodai“, „Mes prieš skalūnus“, „Chevron palikimas Ekvadorui - 70 mlrd. užteršto vandens“, „Mes ne prieš skalūnus, prieš pavojingą jų gavybą“. Ši akcija surengta prieš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, kuriame ketino svarstyti šį klausimą.
   
• 2013 vasario 6 dieną, Seime Aplinkosaugos apsaugos komitetas svarstė ar stabdyti skalūnų dujų išteklių paiešką. UŽ (stabdyti) – balsavo: Algimantas Salamakinas, Linas Balsys, Arūnas Dūdėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Aurelija Stancikienė ir Darius Ulickas, PRIEŠ (uždegti žalią šviesą CHEVRONUI): Valentinas Mazuronis (aplinkosaugos ministras!), susilaikė: Agnė Bilotaitė, Paulius Saudargas.
   
• Prie Prezidentūros susibūrė apie 500 už švarią Lietuvą ir tyrą vandenį kovojančių aktyvistų. Išsakyti savo priešiškos skalūninėms dujoms pozicijos į sostinę atvyko ir trys pilni autobusai žemaičių. Protestas vyko taikiai: susirinkusieji traukė liaudies dainas, giedojo himną bei mušė būgnus.
   
• Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Seimo nariai Kazys Starkevičius bei Stasys Šedbaras kreipėsi į ministrą primininką Algirdą Butkevičių ir aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, prašydami reaguoti į susidariusią situaciją pradedant skalūnų dujų žvalgybos procesus Tauragės rajone ir nedelsiant atsakyti į klausimus, kuriuos kelia Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė.
   
• Audrius Bačiulis išsiaiškino, jog ties pagrindine Lietuvos autostrada Vilnius – Klaipėda iš plakatų žvelgianti kaukolė su užrašu www.skalūnai.info reklamuoja maskviečio paskaitininko Pavelo Larkino tinklalapį, kuris yra pagrindinis antiskalūnininkų informacijos šaltinis.
   
• Buvo teigiama, kad P. Larkinas mokęsis neurolingvistikos, kaip dabar vadinamas smegenų plovimas, Maskvoje pas rusų žvalgybos karininką.
   
• Gintaras Jonas Aleknavičius, teigė pats sumanęs tokį plakatą, pasak jo - P. Larkinas čia niekuo dėtas. Gintaras paskambino tuščio stendo ties Pravieniškėmis savininkui ir tas leidęs nemokamai naudotis. Edmundo Jakilaičio duomenimis, nuoma kainuotų 8 000 litų per mėnesį.
   
• Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Gediminą Griną atkreipdamas dėmesį, kad vieša diskusija ir susidomėjimas šiuo klausimu yra neproporcingai sureikšminti. „Matome, kad internetiniuose tinklalapiuose, kur yra išreiškiamos įvairios nuomonės skalūno dujų žvalgybos tema, straipsnius aktyviai komentuojančių asmenų kiekis yra žymiai didesnis nei prie kitų straipsnių panašia tema“, – susirūpinimo priežastį aiškino parlamentaras. A. Anušauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad socialiniuose tinkluose vyksta plati kampanija skalūno dujų tema, kurioje dominuoja aktyvūs, savo tapatybę dažnai slepiantys asmenys arba galimai neegzistuojantys socialinių tinklų vartotojai. Paprastai jie platina įvairaus propagandinio neigiamo pobūdžio informaciją apie skalūno dujų žvalgybą ir gavybą, kuri neatitinka faktinės, kompetentingų Lietuvos institucijų skelbiamos informacijos.
  
  Parlamentaras Arvydas Anušauskas VSD generalinio direktoriaus paprašė atsakyti:
  
  1. Ar Jūsų vadovaujamas Valstybės saugumo departamentas stebi viešą informacinį aktyvumą, kuris šiuo metu vyrauja žiniasklaidoje, ypač internetinėje, diskutuojant dėl skalūno dujų žvalgybos Lietuvoje?
  
  2. Ar Valstybės saugumo departamentas turi informacijos apie galimą svetimų valstybių institucijų ar skalūnų dujų gavyba Lietuvoje nesuinteresuotų verslo grupių veiklą, skleidžiant propagandinio turinio informaciją apie skalūno dujų gavybą Lietuvoje?
  
  3. Ar Valstybės saugumo departamentas žino, kas ir už kokias lėšas parengė bei platina propagandinius filmus apie skalūno dujų žvalgybą ir gavybą?
   
• Premjeras susitiko su amerikiečių bendrovės „Chevron“, laimėjusios konkursus žvalgyti skalūnines dujas Lietuvoje, atstovais. Pastarieji įtikinėjo Vyriausybės vadovą, kad dujų žvalgybos procesas atitinka gamtosaugos reikalavimus.
   
• Specialistų teiginiais, esą skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba nekenksminga, Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė netiki ir sako naftininkų į savo žemes neįsileisiantys. Žmones neramina ir tai, kad bendrovei „LL investicijos“ išduota licencija kartu leidžia angliavandenilių žvalgybą ir gavybą.
   
• Didžiausią nerimą Žygaičių bendruomenei kelia bendrovės „LL investicijos“ turima licencija Rietavo plotui. Pagal ją, bendrovė, kurios 50 procentų akcijų pernai įsigijo JAV energetikos kompanija „Chevron“, gali ne tik žvalgyti angliavandenilius, bet ir juos išgauti.
   
• Lietuvoje ir toliau nerimsta aršios diskusijos dėl praeitos Vyriausybės paskelbto konkurso skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai pietvakarių Lietuvoje. Visus, kurie bando priešintis nepagrįstam ir neapgalvotam šio pavojingo aplinkai ir žmonių sveikatai proceso skubinimui dažnai įvardijami „Gazprom” agentais ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešais.

Bus daugiau...

Jobs (2013) Biography, Drama

Jobs (2013) Biography, Drama

Su kolega kompiuterastu vakar žiūrėjom šį filmą. Labai tikėjomės kaži ko, filmas, kaip ir pateisino lūkesčius, bet visai ne taip kaip tikėjomes. Pagrindiniai trys momentai, garaže surenka kompiuterių, patrolina darbuotojus darbe, žydukai išmeta iš darbo vardan pelno.

Styvas Jobsas žmogus su futuristine vizija, charizmatiška asmenybė, turinti įtikinėjimo dovaną, gerai pasikoučines ir žodžio kišenėje nelaikantis. Viskas lyg ir gerai būtai. Metą koledžą, bo kaip sakė Bodo Schäfer - nulis naudos iš tų mokslų, nauda tai ką sužinai gatvėje ar iš gurų, bei mentorių visokių.

Su draugu, bei motera, Styvas Jobsas - užurūkęs žolės ar užulaižęs narkotiko "markučių" pavaikšto, kaip koks katinas po žolėmis apaugusius po laukus, išgirsta klasikinę muziką ir užsimano pakeisti ateitį, sukurti nuostabų dalyką - kompiuterių. Draugelis Vozas pasirodo jau sukūręs tą kompiuterių. O va čia ir atsiveria perspektyvos, didysis verslo genijus iškarto užuodžia naudą ir greitai net kontorėlės pavadinimą sumano įspūdingą: "Obuolys".

Padarius penkiasdešimt plokščių kurias šiaip ne taip prakiša kokiam tai vietinės parapijos elektronikos parduotuvės žydeliui, kažkaip greitai užkalbėjęs dantį, pasitelkdamas kalbos manipuliacines technikas ir stebuklingą įtikinėjimo dovaną.

Viskas lyg ir neblogai klostosi, "Porše" mašiniuku atvažiuoja gerietis verslo investuoklis, sudaromas žodinis kontraktas beveik melejonui, bet va ima čia motera ir pradeda maišyti visom futuristinėm vizijom.

Motera laukiasi. Didysis verslo gurų pradeda elgtis kaip kokia mėmė, pradeda neigti, kad motera laukiasi jo vaiko, išveja lauk moterą iš namų ir kaip strutis įkiša galvą į smėlį. Motera verkia, ja guodžia gerasis technikas, kurį vėliau kompiuterių guru eliminuos iš verslo.

Prasisukęs su kompiuteriais, firmoje patampa mega troliumi, rėkauja ant darbuotojų, įveda troliškas taisykles ir vis labiau pradeda nesiskaityti su žmonėmis. Galiausiai valdybos žydelių pareikalauja atimti opcijonus bei akcijas savo komandos baltom varnom, bei visokiom pelėm.

Po didelio mega trolingo lieka vienas su savuoju kolega Vozu.

Vieną gražią dieną susigraudenęs Vozas ateina ir pasako, kad didžiojo kompiuterių ir verslo guru pasaulėlis labai mažas ir, kad anas patapo baisiu troliumi bei nesiskaito su žmonėmis, o bei to dėka pats Vozas neša kudašių iš "Obuolio" ir jei ne Vozo gerietiškumas, tai būtų kompiuterius "HP" gaminusi be didžiojo kompiuterių ir verslo guru.

Prasisukęs versle ir sėkmingai sukūręs "makintošą" (mažą televizoriuką su integruotu lanksčiųjų diskų nuskaitikliumi viduje) - Styvas Jobsas sumano bobutėm o bei irgi vaikam papigiai pardavinėti didįjį technikos stebuklą, tačiau tas dalykas nepatinka nusamdytam iš kokakolos piarščikui, bei investuokliam žydeliam, kurie nori didelių pelnų, o bei ir tačiau pardavinėti už penkiagubą kainą. Žydeliai išspiria Styvą Jobsą iš darbo dešimtmečiui.

Dabar šiam nubunda sąžinė ir anas susitaiko su žmona, bei vaikus augina.

Po daug metų sumanęs išparceliuoti pusantro milijono akcijų pusdykiui, bei numušęs žydelių akcijas net septyniais procentais ir privedęs investuoklių bizniuką veik prie bankroto ribos - Styvas ateina į "Obuolį". Žydeliai maloniai išskėstomis rankomis priėma didįjį kompiuterių bei verslo genijų atgal.

O čia vaikai ir pasibaigia filmas. :)

Momentai:
Atmintisnas momentas, kai Styvas Jobsas skambino telefonu Bilui Geitsui (Bill Gates)ir šį iškeiksnojo bei teismais prigrasino.

Diskutavome:

Visas tas Styvo idealizmas baisiai nesiderino su tuo, kad tasai turėdamas mega tikslų technikos progrese, ir technologinėse ateities vizijose, nesiskaitė ir negerietiškai elgėsi su savo komandos žmonėmis. Filme puikiai pabrėžtas tas disonansas. Išdūrė visus draugus, nepasidalino su jais akcijomis. Su kolega kompiuterastu diskutavome, kad faktai apie Styvo elgesį su draugais, su komandos nariais - tikrai kuo tikriausi, visas tas piaras apie filantropines ateities vizijas bei užsidegimą - tikriausiai tik filmo kūrėjų vaizduotės vaisius. Diskutavome, kiek filmas nutolęs nuo realybės. Čia prisiminėme „Facebook“ įkūrėją Marką Zuckerbergą kuris "nukniso" įdėją iš studentų, paminėjom Styvą Jobsą, kuris "pasinaudojo", savo draugeliu Styvu Vozniaku (Steve Wozniak), dargi prisiminėm Bilą Geitsą (Bill Gates) kursai "nukiso" ir modernizavo "Obuolio" programinės įrangos idėją ir priėjome prie išvados, kad reiktu paieškoti kokio sėkmingo prasisukėlio kuris nebūtų ko nors nuknisęs ar ką išnaudojęs.

Oficiali pasaka

Didžiųjų pasaulinių technologijų kompanijų vadovai ir jų prekiniai ženklai traukia ne vieno kino kūrėjo dėmesį, nes garsūs vardai, kuriuos žino kiekvienas, garantuotai pritraukia žiūrovus. Prieš keletą metų pasirodė „Socialinis tinklalapis“ („The Social Network“, 2010), kuriame aktorius Jesse Eisenbergas puikiai įkūnijo problematišką Marką Zuckerbergą. 2013 kino ekranus pasiekė komedija „Praktikantai“ („The Internship“), kurios pagrindiniai veikėjai bando įsidarbinti „Google“ kompanijoje. O vasaros pabaigoje pasirodo filmas apie garsųjį „Apple“ įkūrėja Steve’ą Jobsą, kurio sukurti produktai, asmeninė filosofija ir ypač komplikuota asmenybė žavėjo milijonus žmonių.

Filmo istorija prasideda nuo tų dienų, kai maištingas hipis meta koledžą ir kartu su bičiuliu Steve‘u Wozniaku tėvų garaže savo rankomis surenka pirmuosius „Apple“ kompiuterius. Veiksmas rutuliuojasi per kelis dešimtmečius.

Pagrindinį vaidmenį filme „jOBS“ atliks Ashtonas Kutcheris, kurio pasirinkimas vaidinti Steve’ą Jobsą daugeliui kėlė abejonių. Viena vertus, aktorius išties panašus į Jobsą, tačiau vien fizinio panašumo turbūt neužtenka norint įkūnyti vieną iškiliausių technologijų amžiaus asmenybių.

FaceIt rašo:

Filmo premjera įvyko praėjusios savaitės pabaigoje. Kaip jau žinome, pagrindinį vaidmenį atlieka Ashton Kutcher, kuris, autorių teigimu, ypatingai panašus į savo herojaus prototipą jaunystėje. Savo ruožto, filmo kūrėjai tvirtina, jog „JOBS“ nebuvo sugalvotas tam, kad taptų iki smulkmenų tikrovišku realios istorijos perteikimu.

Tinkamu Steve Jobs istorijos įsikūnijimu turėtų tapti Sony ruošiamas filmas, kuris kuriamas pagal Walter Isaacson parašytą Steve Jobs biografiją. Knygoje užfiksuoti ne tik paties Steve Jobs, tačiau ir jo šeimos narių, kompanijos Apple darbuotojų pasakojimai, tuo tarpu scenarijus patikėtas ponui Aaron Sorkin, kuris žinomas iš filmo apie Mark Zuckerberg „Socialinis tinklas“.

Kino kritikų vertinimas parodo, kad „JOBS“ netaps tuo filmu, su kuriuo reikės konkuruoti būsimai Sony kino juostai „Steve Jobs“. Neseniai debiutavusio filmo reitingas kol kas yra ypatingai žemas – vos 25%, kadangi trys ketvirčiai iš 87 apžvalgininkų davė neigiamą balą. Jei atsižvelgti tik į 34 populiariausius kritikus, įvertinimas dar žemesnis – vos 18%.

Filmu nebuvo patenkintas ir Steve Wozniak, kurį vaidina aktorius Josh Gad. Savo tinklaraštyje vienas iš Apple įkūrėjų aktorių vaidybą įvardino kaip gerą, teigdamas, jog filmas buvo įdomus, tačiau ne toks, kad jį būtų galima rekomenduoti. Taip pat jis paneigė gandus, jog jo kritika susijusi su faktu, kad jis šiuo metu konsultuoja Sony kuriamą filmą, o „JOBS“ kūrėjus atsisakė konsultuoti iš karto po to, kai perskaitė jam pateiktą scenarijų.

Nuorodos:

http://www.imdb.com/title/tt2357129/?ref_=fn_al_tt_1
http://www.youtube.com/watch?v=Lx-PC1KZS3Y

Žvakdarių peticija

Žvakdarių peticija
Frederic Bastiat, esė, XIX a. pr.
Vertė Algirdas Degutis

Pp. Deputatų rūmų nariams.

Riebalinių ir vaškinių žvakių, lempų, žvakidžių, žibintų, žnyplių ir gesiklių gamintojų, o taip pat riebalų, aliejaus, kamedės, spirito ir kitų apšvietimo reikmenų tiekėjų.

PETICIJA

Ponai!

Jūs esate teisingame kelyje. Jūs atmetate abstrakčias teorijas: gėrybių gausa, jų pigumas jums nerūpi. Jums pirmiausia rūpi gamintojo likimas. Jūs norite išlaisvinti jį nuo užsienio varžovų; vienu žodžiu, jūs norite tautos rinką apriboti tautos darbo vaisiais.

Mes norime suteikti jums nuostabią progą pritaikyti jūsų… kaip čia pasakius? jūsų teoriją? Ne, ne teoriją, nes nėra nieko apgaulingesnio už teoriją; jūsų doktriną? jūsų sistemą? jūsų principus? Bet jūs nemėgstate doktrinų, jums kelia siaubą sistemos; o jei kalbėsime apie principus, tai jūs skelbiate, jog jų negali būti visuomeninėje ekonomikoje; todėl sakysime - progą pritaikyti jūsų praktiką be teorijos ir principų.

Mus vargina nepakeliama konkurencija vieno svetimšalio tiekėjo, kurio sąlygos gaminant šviesą tiek palankesnės už mūsų sąlygas, kad jis užverčia savo preke tautos rinką neapsakomai žema kaina. Nes kai tik jis pasirodo, mūsų prekyba nutrūksta, visi vartotojai puola prie jo, ir ištisa prancūzų pramonė su jos begalinėmis atšakomis staiga visiškai sustingsta. Šis varžovas - ne kas kitas kaip saulė, ir jis kovoja su mumis tokią nuožmią kovą, kad įtariame, ar tik jis nėra prieš mus susidėjęs su klastingąja Anglija (nebloga diplomatija šiais laikais!), juo labiau kad šiai išpuikusiai salai jis rodo ypatingą palankumą.

Mes prašome: būkite malonūs, išleiskite įstatymą, kuris įpareigotų užkalti visus paprastus, įstrižus ir apskritus langus, langelius, orlaides; uždaryti langines; užtraukti užuolaidas, nuleisti štoras, vienu žodžiu - uždaryti visas angas, skyles, plyšius ir įskilimus, per kuriuos saulės šviesa paprastai įsiskverbia į namus, kenkdama toms pramonės šakoms, kurias savo tėvynei sukūrėme ir kuri dabar, jau vien iš dėkingumo, neturėtų mūsų apleisti tokioje nelygioje kovoje.

Nepalaikykite, ponai deputatai, mūsų prašymo satyra ir neatmeskite jo, neišklausę bent jau argumentų, kuriais galime paremti jo pagrįstumą.

Visų pirma: jeigu jūs uždarysite, kiek tik įmanoma, visus priėjimus prie gamtinės šviesos, jei tokiu būdu sukursite dirbtinės šviesos poreikį, tai argi tai nebus paskatinimas visai Prancūzijos pramonei?

Jeigu bus sunaudojama daugiau riebalų, tai reikės daugiau jaučių ir avinų, o dėl to padaugės dirbtinių pievų, bus daugiau mėsos, vilnos, odų, ir ypač trąšų, šios žemės gerovės pamato.

Jeigu bus sunaudojama daugiau aliejaus, tai bus daugiau auginama aliejinių augalų, alyvmedžių, aliejinių ropių. Šiems labai vaisingiems ir žemę alinantiems augalams labai pravers tos trąšos, kurias žemei duos nauja gyvulių gausa.

Mūsų dykvietės bus apželdintos dervingais medžiais. Daugybė bičių spiečių rinks mūsų kalnuose brangųjį aromatą, kuris dabar beprasmiškai garuoja, kaip vysta ir gėlės, skleidžiančios šį aromatą. Žodžiu, toji priemonė, kurios mes prašome, žymiai pakels žemdirbystės šakas.

Tas pats įvyks su jūreivyste: tūkstančiai laivų bus išsiųsti banginių medžioklei ir greitai mūsuose susikurs laivynas, pajėgus palaikyti Prancūzijos garbę ir patenkinti patriotinius jausmus žemiau pasirašiusiųjų prašytojų, žvakdarių ir kt.

O ką galima pasakyti apie Paryžietiškas prekes? Įsivaizduokite visus tuos paauksuotus daiktus, bronzą ir krištolą, kurie žvakidžių, lempų, liustrų, kandeliabrų pavidalu užpildys pažiba didžiules krautuves, nepalyginamas su dabartinėmis krautuvėlėmis.

Neliks nė vieno vargšo angliakasio kalnų viršūnėse, nė vieno nusiminusio žemkasio niūrių galerijų glūdumoje, kurio atlyginimas ir gerovė nepakiltų.

Pagalvokite apie tai, ponai, ir jūs įsitikinsite, kad nėra nė vieno prancūzo, pradedant turtingu rūdymų akcininku ir baigiant pačiu kukliausiu degtukų pardavėju, kurio padėtis nepagerėtų įvykdžius mūsų prašymą.

Mes numatėme, ponai, jūsų prieštaravimus; bet visi jie bus pasisemti iš pasenusių prekybos laisvės skelbėjų knygų. Mes lažinamės, kad kiekvienas jūsų žodis, pasakytas prieš mus, gali būti tuojau pat atsuktas prieš jus pačius ir prieš visos jūsų politikos pagrindus.

Jūs mums pasakysite, kad nuo tokios globos laimime mes, o ne Prancūzija, kadangi, vartotojas turės mokėti šios globos išlaidas.

Mes jums pasakysime:
Jūs nebeturite teisės apeliuoti į vartotojo interesus. Kai jis susikirsdavo su gamintoju, jūs visada jį paaukodavote. Jūs tai darėte skatindami užimtumą ir didindami darbo apimtį. Tais pačiais motyvais jūs privalote vadovautis ir dabar.

Jūs patys nuspėjote mūsų atkirtį. Jums buvo sakoma: vartotojui naudingas geležies, akmens anglies, sėmenų, kviečių, audinių laisvas įvežimas. Taip - atsakydavote jūs, bet gamintojui naudingas jų įvežimo draudimas. Taigi, nors vartotojams naudingas gamtinės šviesos įsileidimas, gamintojams naudingas jos uždraudimas.

Jūs sakote, kad gamintojas ir vartotojas sudaro vieną visumą. Jeigu fabrikantas laimi iš globos, tai iš jo laimėjimo pelnysis ir žemdirbys. O žemdirbystės klestėjimas sukurs didelę rinką fabrikams. Taigi, jeigu jūs suteiksite mums dienos šviesos monopoliją, tai mes pirksime daugiau riebalų, anglies, aliejaus, dervos, vaško, spirito, geležies, bronzos, krištolo, duodami pelno mūsų pramonei. O tada mes ir visa daugybė mūsų tiekėjų, praturtėję, pradėsime daugiau vartoti ir paskleisime gerovę po visas tautos ūkio šakas.

Gal jūs pasisakysite, kad saulės šviesa yra dovana gėrybė ir kad atsisakyti tokių dovanų reikštų gerovės priemonių skatinimo dingstimi atsisakyti pačios gerovės?

Saugokitės: jūs paskelbtumėte nuosprendį jūsų pačių politikai. Iki šiol jūs visada drausdavote užsienio gaminius dėl to, kad jie panešėja į neatlyginamą dovaną ir darėte tai tuo atkakliau, kuo panašesni jie į ją darėsi. Kitų monopolistų reikalavimų tenkinimui jūs turėjote tik pusę priežasties: mūsų prašymo patenkinimui jūs turite visą priežastį, ir atstumti mūsų prašymą, remiantis būtent tuo, kad jis pagrįstesnis už kitus, būtų tas pats, kas spręsti lygtį "+x+=-"; kitaip sakant, krauti ant nesąmonės dar vieną nesąmonę.

Darbas ir gamta skirtingai talkina gamybai, priklausomai nuo šalies padėties ir klimato. Gamtos talkininkavimas visada neatlyginamas; darbo talkininkavimas reikalauja atlyginimo už sukurtą vertę.

Jeigu apelsinas iš Lisabonos parduodamas perpus pigiau už paryžietiškąjį, tai todėl, kad gamtinė ir, vadinasi, nemokama šiluma sukuria pirmame tą, ką antrajam teikiama dirbtinė ir, vadinasi, mokama šiluma.

Taigi, kai apelsinas atvežamas mums iš Portugalijos, tai galima sakyti, jog mes jį gaunam pusiau veltui - pusiau už darbą; kitaip sakant, pusvelčiui, lyginant su paryžietiškuoju.

Bet jūs remiatės būtent šiuo pusveltiškumu (atleiskite už išsireiškimą), grįsdami portugališkųjų apelsinų įvežimo draudimą. Jūs klausiate: kaip tautos darbas gali atlaikyti varžybas su svetimtaučių darbu, jeigu pirmasis turi atlikti jį visą, o pastarajam pakanka ir pusės, kadangi kitą darbo pusę padaro saulė? Bet jeigu pusvelčiui gavimas verčia jus drausti konkurenciją, tai kokiu būdu gavimas visiškai veltui gali pagrįsti konkurencijos įsileidimą? Arba jūs esate nenuoseklūs, arba jūs turite atmesti pusvelčiui gavimą kaip tautos užimtumui žalingą dalyką, dvigubai ryžtingiau atmesdami veltui gavimą.

Dar kartą: kai produktas - akmens anglis, geležis, kviečiai ar audiniai - įvežamas iš svetur, ir mes galime jo įsigyti mažesnėmis darbo sąnaudomis nei jų reikėtų patiems jį gaminant, tai visas šis skirtumas bus mums neatlyginama dovana. Ši dovana bus tuo didesnė, kuo didesnis šis skirtumas. Ją sudaro ketvirtis, pusė, trys ketvirčiai gaminio vertės, jeigu svetimšaliai prašo iš mūsų tik tris ketvirčius, pusę, ketvirtį kainos. Ją sudaro visa vertė, jeigu dovanotojas - kaip šviesą teikianti saulė - neprašo jokio atlyginimo. Klausimas, kurį mes jums keliame visiškai rimtai, yra štai šis: ar jūs siekiate Prancūzijai nieko nekainuojančio vartojimo naudos, ar išlaidžios gamybos tariamų privalumų? Apsispręskite, bet būkite logiški; nes kol jūs neįsileidžiate, kaip tai darėte iki šiol, svetimšalių akmens anglies, geležies, kviečių, audinių, jų kainai artėjant prie nulio, tol bus akis badantis nenuoseklumas įsileisti saulės šviesą, kurios kaina ištisą dieną lygi nuliui!

Institutas Libertas, Kaunas, 1992