Žalieji yra gėris
Žalieji nėra aplinkoje nesigaudantys liurbiai, kurių
pagrindinis tikslas gyvenime yra švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus referendumams.
Jie kovoja prieš atominę energetiką. Jie kovoja už gamtą, žalumą ir sveiką
gyvenseną. Jie vedini tokio principo: „Švari gamta ir sveika gyvenamoji
aplinka!“, Svarbiausi žaliųjų šūkiai - ginti taiką, aplinką ir vartotojų
teises, taip pat siekti socialinio teisingumo ir Europos institutų skaidrumo.
Žalieji kovoja už teisybę, už ekologiją, už gamtą, už
žmogaus teisę gyventi švariame pasaulyje ir harmonijoje, be ligų, užterštumo ir
visokio smogo, be kenksmingos spinduliuotės ir taip toliau, taip kad už gėrį
visa tai, taip, kad nuo to čia ir visa ta žalia spalva.
Daugelyje šalių nauji namai neįsivaizduojami be saulės
kolektorių ant stogų. Saulės baterijomis gali būti varomi ir automobiliai.
Vokiečių mokslininkas Feliksas Paturis saulę pavadino kelrode žvaigžde
energetikos padangėje.
Atominė energetika: už ir
prieš?
1986 m. balandžio 26 d. sprogo ketvirtasis Černobylio AE
blokas. Tai buvo viena didžiausių praėjusio šimtmečio technogeninių katastrofų.
Didžiulės Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijos buvo užkrėstos
radioaktyviomis nuosėdomis. Radioaktyvūs debesys apgaubė daugelį Europos šalių,
pasiekė net Norvegiją ir Suomiją. Į atmosferą buvo išmesta keli milijonai
kubinių metrų dujų su radioaktyviomis dalelėmis, kurių kiekis daug kartų
viršijo Hirosimos ir Nagasakio lygius. Černobylis tapo užnuodytos ir
negyvenamos žemės simboliu.
Dėl Černobylio katastrofos sveikatos sutrikimų patyrė ir
vėliau mirė per 8 tūkstančius žmonių (neoficialiais duomenimis, beveik dvigubai
daugiau). Užregistruota 2 tūkstančiai skydliaukės vėžio atvejų. Užterštose
teritorijose gimimų sumažėjo dvigubai, keliais metais sutrumpėjo gyvenimo
trukmė. Pasaulis pasijuto sėdintis ant ugnikalnio viršūnės.
Branduolinė nelaimė Japonijoje atgaivino intensyvius ginčus
dėl atominės energetikos perspektyvų: plėtoti ją ar visai jos atsisakyti?
Pirmoji atominė elektrinė pradėjo veikti Obninske, netoli Maskvos, 1954 metais.
Netrukus, 1956 metais, buvo paleista į darbą atominė elektrinė Didžiojoje
Britanijoje, o 1957 – JAV. Nors pavojų keliantys įvairūs incidentai atominiuose
objektuose prasidėjo nuo pat šios pramonės srities pradžios, t. y. XX a.
viduryje, bet ryškesni visuomenės protestai prieš atominę energetiką kilo po
Černobylio AE avarijos.
Radioaktyvios atliekos - atominės energetikos Achilo kulnas,
t.y. silpnoji vieta. Ši problema vis paliekama ateities kartoms. Kyla moralinė
dilema: atominę energiją naudojo dabartinės kartos savo gerovei kurti, o šios
gerovės negatyvūs šalutiniai padariniai užkraunami ant būsimųjų kartų pečių –
ar tai teisinga?
Atominė energetika yra nesaugi, kenkianti aplinkai ir
nereikalinga. Atominės elektrinės dalys, įvairūs konteineriai, nesvarbu, kad
jie ir yra išardomi, po keliasdešimties metų taps spinduliuotės šaltiniu. Reaktorių
aušinimas daro didelę įtaką gamtai, senka ežerai. Bet didžiausią įtaką daro
spinduliavimas, kuris išlieka daugybę metų. Radioaktyvios atliekos daro didelė
žalą sveikatai, kraštovaizdžiui, gyvūnijai.
Ne kartą vyko žaliųjų protestas prieš Ignalinos atominę elektrinę. Atominės
energetikos kaštai valstybei yra nepakeliami. Atominė energetika ne Lietuvai.
Tai netikslinga, neracionalu, nėra prasmės.
Žalieji rimtai
gilinasi į gamtosaugos problemas
Paklausęs, kas yra žalieji, dažnai išgirsti, jog tai viskuo
nepatenkinti piketuotojai. Nusprendėme atidžiau pažvelgti, kuo užsiima Lietuvos
žaliųjų judėjimas ir ką gali ten nuveikti studentas.
Žaliųjų šūkis: "švari gamta ir sveika gyvenamoji
aplinka!".
Ši organizacija turi klubus beveik visose didžiuosiuose
miestuose ir vienija daugiau kaip 1000 narių. Jie aktyviai bendradabiauja su
Seimo aplinkos apsaugos komitetu, dalyvauja posėdžiuose. Tarybos pirmininkas R.
Braziulis teigė, kad žiniasklaidos sukurtas įvaizdis, yra klaidingas. Žalieji
išeina į gatves tik tuomet, kai nebėra kitos išeities. Lietuvos žaliųjų
judėjimas (LŽJ) problemas sprendžia raštiškai, kreipdamasis į aukščiausias
valdžios instancijas bei savivaldybes.
Jie priklauso Tarptautinio aplinkosauginio švietimo fondui,
todėl vykdo Mėlynosios vėliavos programą paplūdymiuose, prieplaukose. Siekiama,
kad šie objektai atitiktų tarptautinius reikalavimus.
Šiuo metu aktualiausia Vilniaus ir Kauno žaliųjų zonų
išsaugojimo problema. Tai lėmė statybų plėtimosi poilsio zonų, skverų sąskaita.
Taip pat siekiama sustabdyti Vilniaus Senamiesčio architektūros naikinimą, nes
tai teritorija, įtraukta į UNESCO Pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
Ką veikia Lietuvos
žaliųjų judėjimas?
Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ (LŽJ)
daugiausiai dėmesio skiria gamtos ir visuomenės sveikatos apsaugai. LŽJ veikia
atsižvelgdamas į organizacijos galimybes ir išteklius, prioritetą teikiant toms
aplinkosauginėms problemoms, kurios labiausiai daro įtaką gamtai ir visuomenės
sveikatai. Dėl ribotų išteklių ir galimybių, LŽJ nesprendžia tų klausimų,
kuriais aktyviai domisi kitos nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos žaliųjų
judėjimas pagrindinį dėmesį skiria prevencijai, t.y., kad nebūtų sudarytos
sąlygos gamtos niokojimui ir gyvenamosios aplinkos teršimui. Todėl LŽJ atstovai
aktyviai dalyvauja svarstant įstatymų ir įstatymų pakeitimų projektus Seime,
įvairius Vyriausybės ir ministerijų rengiamus teisės aktų projektus,
teritrorijų planavimo dokumentus ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo ataskaitas.
Tačiau jokia nevyriausybinė organizacija yra nepajėgi be
visuomenės pagalbos apsvarstyti gausybės kasmet rengiamų teritrorijų planavimo
ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, todėl
labai svarbi LŽJ veiklos sritis – visuomenės informavimas, konsultavimas ir
įtraukimas į aplinkosauginę veiklą. Kasmet į LŽJ kreipiasi dešimtys gyventojų
ir gyventojų bendruomenių, prašančių padėti išspręsti jų gyvenamojoje vietovėje
iškilusias aplinkosaugines problemas.
Alternatyvi
energetika nuolat pinga
Lietuvos visuomenė yra gąsdinama skaičiais, kad už saulės
gaminamą elektros energiją reikia mokėti daugiau nei litą. Tačiau tai yra pigi
manipuliacija. Šiuo metu valstybė nustatė tokią kainą už saulės energiją tik
tam, kad paskatintų saulės energetikos plėtrą ir investicijas. Tuo tarpu vėjo,
biomasės energija jau dabar kainuoja tiek pat arba mažiau nei atominė.
Lietuvoje prie Vilniaus pastatyta pirmoji saulės elementų gamykla, kuri jau
pradeda eksportuoti savo produkciją (žr. foto).
Atsinaujinanti energetika naudoja vietinius šaltinius,
stiprina vietos ekonomiką, sukuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir
neša valstybės investuotus pinigus atgal į Lietuvos žmonių kišenes, kartu
mažina globalų atšilimą ir oro taršą.
Lietuvos žmonės turi
neginčijamą teisę tarti savo žodį ir pareikšti nuomonę
Nesuklysime sakydami, jog didžiajai tautiečių daliai
šiandieninės partijos ir jų reikalai ar deklaruojami šūkiai visiškai nerūpi.
Vis tiek viskas bus po senovei. Ar dar blogiau. Taigi ar gali būti dar blogiau?
Gali. Pažvelkime, kaip mus mausto dabartinė valdžia. Stumk trauk, tačiau
atominę elektrinę statysime. Kam jiems to reikia? Ir man, ir Jums,
bendratautiečiai, tvirtinama, kad būsime energetiškai nepriklausomi ir maudysimės
pačios pigiausios elektros energijos jūroje. Skamba gerai ir teisingai, ar ne?
Tuo tarpu vienintelė – Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija
stveriasi už galvos ir mėgina praplėšti tą saldžią, tačiau protą visuomenei
drumsčiančią dūmų uždangą, už kurios slepiasi desperatiški dabartinės
Vyriausybės veiksmai kuo greičiau įteisinti branduolinės jėgainės statybą
Lietuvoje. Motyvai buvo išdėstyti aukščiau – pigi elektra. O žinote, ką sako
verslininkai? Tie, kuriems ne sykį teko „atsegti“ 10-15 proc. biurokratams už
vieno ar kito verslo pradėjimą, europinių pinigų iš įvairiausių fondų
įvairiausiems projektams gavimą? Ogi viena valdo valdančiuosius – tai pinigai,
procentai, kuriais dalijamasi tarp tų, kas padės prastumti šitą pražūtingą
černobylį ir fukušimą mūsų šalyje. Tai pridengiama oficialiai – paslaugų,
konsultacijų ir t. t formomis. Lietuvos žaliųjų sąjūdis rėžia tiesiai:
„Lietuvos žmonės turi neginčijamą teisę tarti savo žodį ir pareikšti nuomonę
apie tai, kas svarbu ištisoms ateinančioms kartoms. Šalies piliečių
pasitikėjimą praradę valdančiosios daugumos politikai, likus keliems mėnesiams
iki jų kadencijų pabaigos, neturi moralinės teisės priimti galutinio sprendimo
dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje.“
Černobylis ir
Fukušima – labiausiai „nepriklausomos“ teritorijos pasaulyje! Ar tokios
nepriklausomybės siekiame?
Juokingiausia, kad atominės elektrinės statybų šalininkus,
beatodairiškai kaltinančius visus AE statybų oponentus tarnavimu Rusijos
interesams, vieningai palaikė prorusiška ir finansinėmis machinacijomis
kaltinama partija bei Seimo balkone susispietusi grupelė rusakalbių jaunuolių,
atvykusių iš Visagino. Prieš savaitę į pagalbą buvo pasišauktas Valstybės saugumo
departamentas, kuris užuominomis leido suprasti, kad prieš atominės elektrinės
statybą pasisakantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos tarnauja
Lietuvai priešiškoms jėgoms, o Specialiųjų tyrimų tarnyba per vieną naktį
atliko Atominės elektrinės įstatymo korupcijos prevencijos vertinimą ir
korupcijos požymių nenustatė.
Ir visa tai vyko šalyje, kuri 1986 m. tiesiogiai nukentėjo
nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, ir tuo metu, kai Japonijoje
tūkstančiai žmonių aukoja savo sveikatą ir gyvybę, likviduodami Fukušimos
atominės elektrinės avarijos padarinius.
Pasaulyje įvyko 4 didelės AE avarijos ir tik viena dėl
gamtos stichijos, o kitos dėl technikos gedimų ir žmonių klaidų. Tai įrodo, kad
nėra absoliučiai patikimų įrenginių, kurie apsaugotų gamtą ir žmones nuo AE
avarijų ir mirtinai pavojingos radiacijos. Avarijų metu, o ypač Černobylio ir
Fukušimos atvejais, nuo radiacijos nukentėjo milijonai žmonių, radioaktyviomis
medžiagomis užteršta milijonai hektarų žemių, kuriose žmonės nebegalės niekada
gyventi ir auginti maisto produktų.
Žmonės, kurie Lietuvos energetinę nepriklausomybę grindžia
būtinybe statyti naują AE, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai, stumia
Lietuvos ir aplinkinių šalių gyventojus į mirtiną pavojų, kelia grėsmę lietuvių
tautos ir Lietuvos valstybės egzistencijai. Branduolinės energetikos tikrosios
grėsmės nesuvokiantys asmenys privalėtų padirbėti savanoriais, likviduojant
Fukušimos AE avarijos padarinius arba bent jau apsilankyti Černobylyje.
Pasaulyje branduolinių atliekų problema nėra išspręsta, ir
nežinoma tikroji jų saugojimo kaina, kurią sumokės ateinančios kartos,
saugodamos atliekas šimtus tūkstančių metų. Tačiau bet kokie ekonominiai
skaičiavimai, išlaidos statyboms ir planuojamas pelnas už AE pagamintą elektrą
negali atsverti tos rizikos, kurią kelia atominė energetika.
Lietuvos žaliųjų judėjimas kategoriškai atmeta bet kokius AE
statybos iniciatorių kaltinimus branduolinės energetikos oponentams dėl
atstovavimo Rusijos, Gazpromo ar kitokioms Lietuvai nedraugiškoms jėgoms.
Greičiau yra atvirkščiai, ir AE statytojai atstovauja tarptautinių branduolinės
energetikos korporacijų interesams, nes isteriškai bijoma surengti referendumą,
kurio metu būtų atsiklausta piliečių nuomonės dėl branduolinės energetikos
vystymo Lietuvoje.
Ar po Fukušimos avarijos visus branduolinius reaktorius
sustabdžiusi Japonija taip pat tarnauja Rusijai ir Gazpromui? Tėvynės išdavikų
etikečių klijavimas branduolinės energetikos oponentams yra gėdingas veiksmas,
bandant nukreipti visuomenės dėmesį nuo AE keliamų mirtinų pavojų.
Lietuvos ir visos Europos žaliųjų organizacijos griežtai
pasisako prieš AE statybas Rusijoje ir Baltarusijoje prie Lietuvos sienų, nes
šios elektrinės kelia Lietuvai ir visam regionui tokį patį pavojų kaip ir
planuojama Visagino AE. Lietuvai neatsisakius Visagino AE statybos planų,
lietuvių protestai prieš Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių statybas
atrodo veidmainiškai. Pagaliau kiekviena šalis, jos Vyriausybė ir piliečiai
atsako už savo veiksmus ir jų pasekmes. Nepadoru rizikuoti savo ir aplinkinių
tautų likimais, kai net finansiškai negalėtume kompensuoti jiems padarytos
žalos, o ką jau kalbėti apie tūkstantmečiams užterštą žemę, kurioje nebus
įmanoma gyventi.
Atėjo metas, kai kiekvienas sveiko proto žmogus turi apsispręsti
- jis už Černobylius ir Fukušimas ar už alternatyvią energetiką ir Lietuvą be
branduolinių monstrų.
Seimo nariai privalo suprasti, kad balsuodami už Ignalinos
AE statybas įteisinančius įstatymus, asmeniškai prisiėmė visą atsakomybę už
ekologines, ekonomines ir socialines šio projekto pasekmes. Tai per daug rimta,
kad tai būtų pamiršta. Šios istorinės avantiūros iniciatoriai ir šalininkai
turi būti žinomi dabartinei ir ateinančioms kartoms.
Nereikia būti ekonomistu, kad suvoktum AE projekto ekonominį
nepagrįstumą, tačiau AE keliama radiacinė grėsmė negali būti pateisinama jokia
ekonomine nauda, jei tokia ir būtų. Po Černobylio ir Fukušimos tragedijų
diskusijos apie AE ekonominį naudingumą ar nenaudingumą yra amoralios, o AE
statyti būtų neatsakinga net tuo atveju, jei 1 kWh AE pagamintos elektros
energijos kainuotų 1 lietuvišką centą. Černobylis pasakė visą tiesą apie
branduolinės energetikos saugumą, o Fukušima 100 proc. patvirtino Černobylio
teiginius. Mažytė ir ekonomiškai silpna Lietuva prisiimdama tokią riziką būtų
panaši į mirtinai pavojingą pamišėlį, keliantį grėsmę Lietuvos ir aplinkinių
šalių žmonėms. Japonijai Fukušimos avarija jau kainavo apie 200 mlrd. litų. O
kiek kainuoja amžiams prarastos gyvenamosios teritorijos? Tradiciškai valdžiai
lojalūs japonai jau suvokė branduolinės energetikos pragaištingumą ir vieningai
reikalauja uždaryti visas Japonijos AE.
Branduolinės energetikos šalininkai atominės elektrinės
statybas sieja su Lietuvos nepriklausomybės stiprinimu. Norime priminti, kad
Černobylis ir Fukušima šiuo metu pasaulyje yra labiausiai „nepriklausomos”
teritorijos, nes jų okupuoti nesiryžtų net pats agresyviausias okupantas.
Tačiau ar tokios nepriklausomybės mes siekiame?