- O miškai? Jie tykūs ir beveidžiai, jie keičia rūbus, bet nekeičia kvapo, susisupę į miglas paslaptingai, tyliai šniaukščia dūmojančiai rytą. O miškai, ar tai tie, kas iš paskos nesekę, negalimi pavyti?
Mergaitės lūpos, susisupę vėjin, akimirkai pakvipo laužais, sakais ir medumi dūmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą