Gyvulių ūkis ir Lietuva

Lietuvos pareigūnai 2008 metais 85 315 kartus kreipėsi į komunikacinių priemonių operatorius, prašydami suteikti slaptą informaciją apie privačių asmenų naudojimąsi komunikaciniais tinklais. Iš jų net 84 550 kartus dėl slaptos informacijos apie mobilųjį ryšį.

Ataskaitoje nurodoma:

• Vokietija (82 milijonai gyventojų), tokios informacijos kreipėsi 12 684 kartus;
• Ispanija ( 46, 6 mln. gyventojų) – 53 578 kartus;
• Graikija (11,2 mln. gyventojų) - 584 kartus;
• Suomija ( 5,2 mln. gyventojų) – 4 008 kartus;
• Austrija ( 8,3 mln. gyventojų) – 3 093 kartus;
• Estija ( 1,3 mln. gyventojų) – 4 490 kartus;
• Latvija ( 2,2 mln. gyventojų) - 16 892 kartus.
  
  
  

Statistika mūsų valstybei siaubinga - mūsų valstybė daro didžiulę gėdą visai Europos Sąjungai. Ji patvirtina, kad mūsų valstybėje yra organizuotas totalus gyventojų sekimas, kuris gali prilygti tik valstybėms su diktatoriniais režimais.

Europos Sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, pagal gyventojų skaičių mūsų valstybės spec. tarnybos rinko slaptus duomenis apie šalies piliečių privatų gyvenimą apie 150 kartų daugiau nei Vokietijoje, apie 40 kartų daugiau nei Suomijoje, apie 15 kartų daugiau nei Ispanijoje, apie 400 kartų daugiau nei Graikijoje, apie 15 kartų daugiau nei Estijoje, apie 5 kartus daugiau nei Latvijoje (tikriausiai Latvijos spec. tarnybos semiasi iš mūsų totalitarizmo patirties), apie 50 kartų daugiau nei Austrijoje...

Pagal Europos Sąjungos Direktyvą Nr. 2006/24/EC, tokia slapta informacija gali būti įstatymų nustatyta tvarka gaunama tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Pagal iki šiol galiojusį šalies Operatyvinės veiklos įstatymą, tokių duomenų slaptą kontrolę, techninių priemonių panaudojimą sankcionuodavo apygardos teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų duomenis.

Įstatyme nurodyta, kad operatyviniam tyrimui konkrečią informaciją apie buvusius telekomunikacijų įvykius, operatyvinės veiklos subjektai turi teisę gauti tik esant motyvuotai apylinkės teisėjo nutarčiai.

http://www.komentaras.lt/?p=9701&cpage=1

Teisėjai neigia, kad žurnalistų pokalbių klausomasi masiškai

Tačiau konkrečių skaičių, kiek išduodama sankcijų pasiklausyti, teismų pirmininkai nepristatė nei žurnalistams, nei Seimo komisijai.

„Atsakėme komisijai, kad mes neturime tokios teisės pateikti tokius duomenis, nes įstatymas tai draudžia“, – sakė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus.

Pasak Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Konstanto Ramelio, atsisakydami teikti informaciją teismų pirmininkai remiasi Vyriausybės nutarimu, kuris jiems numato tokią teisę.

Komisijos tirti, ar yra sekami prieš kelis metus paprašė Tomas Dapkus, Valdas Vasiliauskas ir  Kuolys.

Todėl komisija artimiausiu metu prašys Vyriausybės šį nutarimą pakeisti tam, kad komisijai prašomą informaciją pateikti būtų privaloma.

„Dabar operatyvinių duomenų subjektas gali atsisakyti teikti informaciją ne tik komisijai, bet ir valstybės vadovams. Tai yra nenormali padėtis“, – įsitikinęs pats teisėju dirbęs K.Ramelis.

Paaiškėjo, kiek telefoninių pokalbių klausėsi VSD

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pernai atliko 59 tūkst. operatyvinės veiklos subjektų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotis.

Iš jų - 35 tūkst. 603 atvejai buvo telefoninių pokalbių ir SMS turinio kontrolė, 412 - internetu perduodamos informacijos kontrolė, 5 tūkst. 119 - informacijos gavimas apie buvusius elektroninių ryšių įvykius, 17 tūkst. 903 - informacijos gavimas apie abonentų telefono numerius, tinklo galinius įrenginius ar jų priklausomybę, rodo VSD veiklos ataskaita.

VSD teigimu, viena elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotis reiškia vieno galinio įrenginio - telefono numerio, IP adreso ar elektroninio pašto adreso, kurių vienas asmuo gali turėti keliolika - stebėseną.

Dėl tam tikrų aplinkybių nutraukus konkretaus asmens naudojamu galiniu įrenginiu perduodamos informacijos turinio kontrolę ir tais pačiais metais vėl ją atnaujinus, užduočių statistikoje tai skaičiuojama kaip nauja užduotis.

Pasak ataskaitos, 2011 metais daugiau kaip pusę turinio kontrolės užduočių pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, VSD užduotys sudarė 17 procentų.

http://www.lrytas.lt/-13389246841338446489-paai%C5%A1k%C4%97jo-kiek-telefonini%C5%B3-pokalbi%C5%B3-klaus%C4%97si-vsd.htm

Modestas Valančius:

Bene identišką situaciją matau šiandien Lietuvoje: totalitarinę valdymo formą pakeitė demokratija, kuri, galima drąsiai teigti, tikrų demokratijos principų praktiškai neturi. Pavyzdžiui, Prezidento rinkimuose dalyvauja asmuo, kuris net neturi teisės juose dalyvauti, nes grįžęs iš JAV nėra Lietuvoje išgyvenęs reikiamo skaičiaus metų, kuris nurodytas Konstitucijoje.

Niekam ne paslaptis, jog Seimo rinkimų metu balsai, ypač kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, yra perkami (žinoma, galbūt žmonės balsuoti nevežami autobusais, kaip tai daroma Lukašenkos Baltarusijoje), stojant į ES referendumo įstatymas buvo neteisėtai pakeistas, o balsavimo metu buvo aibės pažeidimų (prisiminkime lipdukus, už kuriuos prekybos centruose buvo galima įsigyti skalbimo miltelių ar alaus), Visagino AE statyba, pasirodo, neatitinka Konstitucijoje nurodyto svarbiausio Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo statuso ir referendumas jai nereikalingas.

Tiesa, kilus visuotiniam šurmuliui, neseniai pasigirdo kalbos, jog referendumas vis dėlto gali būti skelbiamas. Tačiau šaukštai po pietų. Apskritai, Lietuvoje, norint, kad referendumas būtų skelbiamas, to turi reikalauti ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Valstybei, kuri (jau) nebeturi net 3 milijonų gyventojų, tai – didžiulis skaičius, kurį reikėtų mažinti.

Konstitucija taip pat garantuoja teisę į nemokamą mokslą ir nemokamą gydymą, tačiau neretai tenka pirkti vadovėlius, o prieš operaciją – švirkštus ir lašelines. Konstitucijoje taip pat teigiama, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms (!), tačiau tai prasilenkia su realybe.

Galų gale, mes net turime susirinkimų laisvę, tačiau negalime rinktis prie Seimo; žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, bet beveik pirmaujame Europoje pagal gyventojų, kurių pokalbių klausomasi, skaičių. Paradoksalu, ar ne? Ir čia - tik labai maža dalis galimų pavyzdžių.

Kyla klausimas: kam mums reikalinga Konstitucija, jei ji pažeidinėjama visur, kur tik žengsi? Juk Sovietų Sąjunga irgi turėjo Konstituciją, kurios kertinių punktų taip pat nebuvo laikomasi. Tad ar toli pabėgome?

Senąją nomenklatūrą pakeitė naujoji, kuri yra tokia pati neatskaitinga, neliečiama ir gali jaustis bei elgtis visiškai nevaržomai. Ji visiškai nebaudžiama, o pagal ją mes gyvename gerai ir nėra ko skųstis – juk turime Nepriklausomybę! Ak, ta Nepriklausomybė. Magiškas žodis, išties.

Bet be jos dar turime žiniasklaidą, kurioje nepageidaujami komentarai trinami ar tiesiog neviešinami; supuvusią teisinę sistemą, už kelių žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis skiriančią vos dešimtį metų nelaisvės; institucijas, dirbančias nežinia kam ir nežinia kaip (joms terminas „švogerių kraštas“ – sovietinio „blato“ atitikmuo – tinka kaip niekam kitam) ir tiesiog bendrai – visišką anarchiją, suirutę ir netvarką.

Skaudžiausia, jog turime beveik tris milijonus viskuo nusivylusių lietuvių, kurie gimtinėje nemato jokių prošvaisčių ir yra pasiryžę emigruoti. Gerai nors tiek, kad ES mums suteikia galimybę laisvai emigruoti.

Iš šios sąjungos taip pat buvo daug ko tikėtasi, tačiau jai kažkodėl labiau rūpi homoseksualų teisės ar tai, kaip apgaudinėti ir geriau išnaudoti Rytų Europos valstybes, kurioms tos dvylika žvaigždučių ir „Odė džiaugsmui“ asociavosi su vakarietiška svajone. Džiaugsmas pro ašaras.

Dargi turime ir senąją kartą, kuri ilgisi sovietinių laikų. Ir aš jos nesmerkiu. Tiesiog kartais paklausiu savęs: „kaip blogai turi būti dabar, jog žmonės ilgėtųsi tų laikų?“ Tos santvarkos, nuo kurios dar taip neseniai bėgo. Santvarkos, kurioje buvo pinigų, bet dešros reikėdavo laukti ilgoje eilėje. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom: dešros yra, tačiau nėra už ką jos nusipirkti. Šiandien mes stovime eilėse prie lėktuvų bilietų į Vakarus ir laukiame dar ilgesnėje eilėje prie demokratijos, kuri nėra tik jos parodija, pilietiškumo, žmogaus teisių ir vakarietiško gyvenimo. Bet ar sulauksime...?

O kol laukiame, pasiklausykime širdį glostančių valdančiųjų kalbų ir padėkų mums už iškovotą „laisvę“. O jie tikrai dėkingi, patikėkite. Nes laisvi yra jie, o ne mes.

Piliečių sekimas vis dar nepažabojamas

http://www.lzinios.lt/index.php/Lietuvoje/Pilieciu-sekimas-vis-dar-nepazabojamas

Klausymosi mastas niekam nežinomas

http://kauno.diena.lt/dienrastis/lietuva/klausymosi-mastas-niekam-nezinomas-354610

Įroniška groteskinė pasaka „Jei nebūtų Lietuvos patriotų“

Stiliaus savitumas: satyriškas, ironiškas ydingų visuomenės reiškinių vaizdavimas.
Erdvė: Lietuva, vaizduojama groteskinė šalies vizija.

Pastaba: visos datos, įvykiai, pavadinimai ir asmenys aprašyti žemiau, yra išgalvoti.
Sutapimas su realybe gali būti tik atsitiktinis.

Pasakos rašymo metu nei vienas žiurkėnas Rokiškis nenukentėjo.

************************************************
Dėmesio svarbu:
Neturintiems humoro jausmo, techno globalizaciniams - užzombiuotiems robotams - prieš skaitant pasaką, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Gali atsirasti šie simptomai: paraudusios akys, susijaudinimas, irzlumas, pykčio priepuoliai. Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote čia nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
************************************************

Jei nebūtų Lietuvos patriotų: tikrai planuotume atominės elektrinės statybas dar dvidešimt metų. Prekybos centrai tikriausiai dirbtų dvidešimt keturias valandas per parą, tiesa juose dirbtų kiniečiai, nes likusioji didžioji dalis Lietuvos gyventų ne Lietuvoje. Kruonio HAE būtų kūrenama žilvyčiais pirktais Kinijoje. Mokyklose maistą tiektų „McDuckland‘s“. Smarkiai būtų išplėtota Vilniaus oro uosto infrastruktūra – aplink jį būtų naujas kotedžų miegamasis rajonas. Moksleivius privalomai maudytų robotizuotas androidas „Richy“ vandens parke.

Taikomosios dailės muziejuje nuolat būtų eksponuojama sensaciją mokslo ir medicinos pasaulyje sukėlusi žmonių kūnų paroda „The Human Body Exhibition“. Nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertuotų viena moderniausių roko ir metalo grupių „Marilyn manson“. Vaikų literatūros klasikos šedevras „Haris poteris“ būtų skaitomas darželiuose, o visame pasaulyje stulbinančiai išgarsėjusio Dan‘o Brown‘o kūrybą būtų įtraukta į privalomos literatūros sąrašą moksleiviams. Studentams tolerancijos paskaitas dėstytų šimtmečio žmogus, Vilniaus universiteto rektorius metų „tolerantas“, bei lygių galimybių visuomenės veikėja „zombė“. Darželiuose pasakotų jausmingas pasakas, kaip „princas pamilo princą“, tas pasakas transliuotų per nacionalinio transliuotojo „LTV3“ laidelę vaikams „Labas rytas vaikučiai“. Darželiuose būtų trečias elektroninis tualetas, neapsisprendusiems su lėlėmis ar mašinytėmis norintiems žaisti klonuotiems vaikučiams.

„Filaitės“ mikrorajone vešėtų golfo laukai. Aplinkkeliai eitų virš „Rolantiškių“ kapinių. „DBM“ bazinės stotys būtų pastatytos ant vaikų darželių stogų.  Jūsų „naršymo“ istoriją, Interneto tiekėjas, realiuoju laiku perduotų tiesiai „laisvės nuo cenzūros“ departamentui, kartu su „Spacebook“ ir „Joogle+“ išklotinėm. Šateikių kaime veiktų „8G“ ryšys, tiesa priimtų ji ten tik vietinės Danų kiaulių fermos antenos, nes pusę Lietuvos būtų girdimas tik kriuksėjimas. Vėjo jėgainės, bezdalų, „budulinio“ mėšlo ir biodujų generatoriai aprūpintų „ekologiška“ energija, ne tiktai vietines kiaulių fermas, bet ir elektroninės valdžios departamentą. „Faksimose“ atpigtų maistas, tiesa jis būtų kriuksintis, genetiškai modernizuotas, žuvies kvapo ir panašios į morkas spalvos, tačiau už „optimalią“ kainą. Komercinis užsakomųjų straipsnių žurnalistas „Trolkalnis“ leidinyje „Gmo Žąsis“ bei dienraštyje „Skaitmeninis rytas“ rašytų apžvalgas apie genetinio maisto restoranų subtilybes ir į šuns dienas dėtų nostalgiją apie neskaitmeninės praeities epochą.

Kalvarijų gatve riedėtų tramvajus – tiesa bilietas į jį kainuotų 10 eurų, tramvajuje sėkmingai neveiktų elektroninis bilietas, o važinėtų jis ratu, dėl broko bėgius keistų, kas pusę metų, nes būtų jie ne iš plieno, o iš Kiniško aliuminio, tramvajaus stotelėse nešviestų tamsūs 5D ekranai, nes „kubikono miesto servisas“ juos demontuotų. Turėtume dar trijų stadionų griaučius. Į „Meganheimo“ muziejų pasižiūrėti „Uxus“ tuštumos „meno“ skirstume oranžiniais skraidančiais kilimais, už „kubikoninę“ kainą. Masinis vakcinavimas ir „čipavimas“ taptų privalomas. Valstybę valdytų elektroninė valdžia su elektroniniu intelektu, vieno langelio mobiliu principu. „Didysis brolis“ stebėtų tave per „HomeView“ sistemą, aprobuotą elektroninio „teisingumo“ ministro.

Sadas Ramauskas rūkytų elektronines cigaretes. Leoksas bezdėtų į elektroninį unitazą, tiesa „kubikoninis city servisas“ imtų mokestį už bezdalų decimetrus, mokesčiai būtų renkami elektroniniu būdu, tiesioginio debeto būtų, nuskaitant kreditus nuo gyvenimo kortelės „00:00:00:00:00:01:01:08". „ChemRains“ autonominis skraidantis robotas iš dangaus barstytų laimės miltelius, tiesa būtų abonentinis mokestis. All Inclusive. Šilumos ir laisvės būtų mažiau... Saulę užstotų ir temdytų dangoraižiai ir šviestų ta Saulė ganėtinai blankiai, ne taip, kaip dabar su Lietuvos patriotais.

Ištraukos ir citatos

"Aukštesnis pastatas, žemesnė moralė." Noelis Kovardas

[...] N. Chomsky daugiau nei prieš dvidešimt metų padarė aktualią įžvalgą: „Viena iš sąlygų, kad propaganda geriau veikia išsilavinusiuosius nei neragavusius mokslo, yra ta, kad išsilavinusieji daugiau skaito, taigi gauna daugiau propagandos. Kita sąlyga yra ta, kad jie dirba vadybos, žiniasklaidos bei akademinėje srityse ir tam tikru mastu darbuojasi kaip propagandinės sistemos agentai – jie tiki tuo, kuo sistema tikisi juos tikint.“ [...]

[...] Nemąstantieji kreivai žiūri į mąstančiuosius dėl jų „plėšymosi” ir „keistumo”, nesuvokdami, kodėl jie elgiasi ne taip, kaip „visi”. Tuo tarpu tie, kas bent kažkiek mato šį pasaulį blaiviai, suvokia, kad dauguma gyvena totalioje pilkumoje, beprasmybėje, ir stengiasi su tuo kovoti, ar bent jau parodyti likusiesiems, kad jiems toks gyvenimas nepriimtinas bei neįdomus. [...]

"Galima kvailinti dalį liaudies visą laiką, galima kvailinti visą liaudį tam tikrą laiką, tačiau negalima kvailinti visą laiką visos liaudies." - Abraomas Linkolnas

"Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, - štai kur ieškotina didžiausio supratingumo." Konfucijus

Ką reiškia mylėti Tėvynę?

Neretai girdime, kad šiuolaikiniam jaunimui trūksta tautinės savimonės, patriotiškumo, lietuviškumo ir meilės tėvynei. Būtent tai įvairiausiomis priemonėmis stengiasi mums įskiepyti valdžios vyrai, atsidavę patriotai ir gerbiami istorikai. Viską užvaldžiusių technologijų amžiuje vis didesnę reikšmę įgauna tėvynės samprata, kuri dabar yra traktuojama kaip brangi vertybė. Žmonės, paklausti, kas jiems yra tėvynė, atsako skirtingai. Vieniems tai gyvenamoji vieta, kitiems Lietuva, nors jie jau dešimtį metų valgo emigrantų duoną, o tretiems - gimtasis kaimas. Aišku viena - visiems tėvynė yra ten, kur miela ir gera, kur norisi sugrįžti ir yra šiltų prisiminimų.

Kiekvienas, nesvarbu, jis vargšas ar verslininkas, politikas ar menininkas, jaunuolis ar pensininkas, pasakys, jog ten, kur jo namai, ten yra gerai. Net nepastebėdami mes viską savo tėvynėje idealizuojame - miškai Lietuvoje mums gražiausi, oras švariausias, jūra žydriausia, o duona skaniausia. Vienas garsus XIX-XX a. mūsų šalies poetas Maironis rašė: "Graži tu mano / Brangi tėvyne, / Šalis, kur miega / Kapuos didvyriai." Iš tiesų, tėvynė kiekvienam yra ir graži, ir brangi. O antroji šio posmo dalis įrodo, jog tautiečiai nevengia idealizuoti, girti ir net hiperbolizuoti savo gimtų namų vaizdą. Maironis padovanojo brangų palikimą Lietuvai ir jos žmonėms - ne vieną eilėraštį, skatinantį mylėti, branginti, puoselėti ir ginti savo tėvynę. Maironį aš apibūdinčiau kaip be galo svarbią asmenybę Lietuvos tautai. Poetui mylėti tėvynę reiškė būti. Jo meilė ir atsidavimas įkvėpė kitus kūrėjus kurti, o žmones vienytis ir žengti pirmą žingsnį nepriklausomos Lietuvos link.

Nesuklysiu pasakydama, kad Maironis ir kiti garsūs lietuvių tautos žadintojai, tokie kaip antai S. Daukantas, M. Valančius, J. Basanavičius, gyveno pačiu laiku. Tuo metu, kuomet Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje ir griežtoje priespaudoje. Turėtume lenkti galvas ir dėkoti tiems, kurių dėka mes dabar galime kalbėti lietuviškai ir vadintis Lietuvos piliečiais. XX a. pab. lietuvių vieningumas ir meilė tėvynei buvo tas variklis, kuris vedė mūsų protėvius į kovą, kurioje reikėjo laimėti ir atgauti tautiškumą arba garbingai žūti už Lietuvą. Štai, kas yra pasiaukojimas savo gimtam kraštui, kuris suvienija visus bendru tikslu, tada visi lyg vienas pradeda alsuoti meile savo šaliai.

Asmeniškai man meilė tėvynei yra savaime suprantama pareiga, kurią turėtų jausti kiekvienas. Aš tėvyne vadinu namus ir nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje bebūčiau, tačiau tėvynės ilgėtis nenustosiu. Manau, tai įrašyta kiekvieno širdyje. Ne veltui viena lietuvių patarlė byloja: "Visur gerai, bet namie - geriausia". Žmogus gali prisitaikyti prie įvairių aplinkybių, prie šalčio ir karščio, prie turto ir skurdo, prie šviesos ir tamsos, tačiau ta vieta, kurioje lietuvio siela džiaugiasi, kur yra jam brangūs ir mylimi žmonės, kur daug prisiminimų, visada mums siesis su Lietuvos vardu.

Taigi, mylėti tėvynę reiškia tą patį, ką kvėpuoti, gyventi, mąstyti. Meilė tėvynei yra jausmas, neatsiejamas nuo žmogaus. Mano nuomone, šis jausmas nėra visųs atskleidžiamas, demonstruojamas ar aiškiai išreiškiamas, tačiau širdyje jį nešiojamės visi. Kaip vienas mano mėgstamas poetas alytiškis rašė: "(...) Bet negi taip mažai turėti dangų?". Dažnai nesusimąstome, kodėl matyti dangų virš galvos, žemę, ant kurios vaikštome, yra daug. Rodos, paprasta ir kasdieniška, tačiau iš to susideda gyvenimas, o tėvynė vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenimo filme.

Mlle Rien

2010-02-24

Sugyventiniai išsiskiria 5 kartus dažniau nei susituokusieji

Džiugu, kad Justė Latauskienė - po aštuonerių metų draugystės atėjo į protą apsisprendė ir susituokė.

Lietuva: 80% jaunų porų gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 5,7 santuokos ir 3 ištuokos.

80 proc. jaunų porų gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje. Jų tėvų kartoje tokių buvo apie keliolika procentų, senelių – vos keli procentai.

Apie 90 proc. jaunų žmonių partnerysčių per pirmus dvejus metus baigiasi santuoka. Santuokos idėja mažiausiai populiari tarp partnerystėje gyvenančių išsiskyrusių žmonių – 80 proc. tokių moterų ir apie 50 proc. vyrų teigia neketinantys tuoktis.

Iš viso išsiskyrę žmonės sudaro apie 20 proc. partnerystėje gyvenančių porų, jauni žmonės, kurie bendrą gyvenimą pradeda pirmą kartą – 70 proc., našliai – apie 5 proc.

Kelios citatos:

Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, o tai, kas viską daro paprasta ir suprantama. - A. de S.Egziuperi

Tikras santuokos pamatas yra nesiliaujantys nesusipratimai. —  O.Vaildas
Santuoka tai, kai vyras ir moteris tampa vienas; problema atsiranda tuomet, kai jie bando nuspręsti kuris vienas. :)

Kur santuoka be meilės, ten ir meilė be santuokos. – Bendžaminas Franklinas

Vedybos – tai bendrija, susidedanti iš pono, ponios ir dviejų vergų – iš viso iš dviejų žmonių. Ambrozas Birsas

Santuoka turi būti begalinis abipusis auklėjimas. – Anri Frederikas Amjelis

Santuoka – ne rojus ir ne pragaras, tai tiesiog skaistykla. Abraomas Linkolnas

Gera žmona ir už perlus brangesnė. Ir kokia gi ji? Anot patarlių, meilumas apgaulingas, o grožis greitai nuvysta, tačiau liaupsinama dievobaiminga moteris, kuria vyro širdis gali pasikliauti. Dora žmona nepailstamai darbšti, padeda vargšams, puikiai tvarko namų ūkį, sugeba parduoti prekes ir prižiūrėti tarnus, ji visada gerai nusiteikusi, išmintinga ir romi. Kaari Utrio

Mano mėgstamiausia:

Moteris yra tokia, kokią ją padaro jos vyras. Honoré de Balzac

Paskutinis argumentas - visagalė oficiali statistika.

Šokiruojanti statistika: santuoka ir gyvenimas kartu nesusituokus:

Oficialiai neįteisinti santykių linkę žemesnio išsilavinimo, mažiau religingi ir neturtingi žmonės.

Per pirmus dvejus metus išsiskiria apie 29 proc. ne santuokoje gyvenančių porų, susituokusiųjų - tik 9 proc.

Ilgalaikiai santykiai gyvenant nesusituokus retas reiškinys: dauguma porų išsiskiria arba susituokia per 5 metus. (Patvirtino mano empyrinį pastebėjimą)

Vidutinė gyvenimo kartu nesusituokus trukmė - 1,3 metų.

Sugyventiniai išsiskiria 5 kartus dažniau nei susituokusieji.

JAV. Statistika: santuoka ir gyvenimas kartu nesusituokus

Ar tikrai verta gyventi kartu nesusituokus? Kokie tokių santykių mastai? Štai JAV surinkti faktai, paneigiantys įsitikinimą, kad formalumai šiais laikais nebesvarbūs:

Nesusituokusių porų, gyvenančių kartu, skaičius nuo 1990 m. iki 2000 m. išaugo 72 proc.

Gyvenimas “susimetus” populiariausias šiose šalyse: Švedijoje, Danijoje, Kanadoje, JAV ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse.

Švedijoje vienai santykių neįteisinusiai porai tenka šiek tiek daugiau nei dvi susituokusios šeimos. Tai didžiausias neoficialių santykių rodiklis pasaulyje.

Anglijoje net 70 proc. netekėjusių moterų nori pagyventi su partneriu prieš vestuves. XX a. 7-tajame dešimtmetyje tokių buvo vos 5 proc.

Vidutinė gyvenimo kartu nesusituokus trukmė - 1,3 metų.

Oficialiai neįteisinti santykių linkę žemesnio išsilavinimo, mažiau religingi ir neturtingi žmonės.

Tarp katalikais save laikančių amerikiečių dabar gyvenančių arba praeityje gyvenusių “susimetus” yra 33 proc. žmonių, tarp netikinčiųjų - 45 proc.

Nesusituokę dažniausiai gyvena 20-24 m. žmonės.

Per pirmus dvejus metus išsiskiria apie 29 proc. ne santuokoje gyvenančių porų, susituokusiųjų - tik 9 proc.

Ilgalaikiai santykiai gyvenant nesusituokus retas reiškinys: dauguma porų išsiskiria arba susituokia per 5 metus.

Nuo 10 proc. iki 30 proc. žmonių, gyvenančių su partneriu, neketina kada nors tuoktis.

Moterys, kurios yra gyvenusios su vyru ne santuokoje, yra 3,3 karto labiau linkusios ištekėjusios turėti meilužius nei kitos.

JAV teismų duomenimis, nesusituokusios moterys turi 62 kartus didesnę tikimybę patirti prievartą iš savo vaikinų nei susituokusios iš savo vyrų.

25 proc. nesantuokoje su partneriu gyvenančių moterų turi nervų sutrikimų, ištekėjusių - tik 15 proc.

25 proc. amerikiečių mano, kad gyvenimas “susimetus” yra nemoralus.

Nesusituokusių porų auginami vaikai 3 kartus dažniau auga skurde nei susituokusių.

Vaikai, auginami ne sutuoktinių, paauglystėje (nuo 12 iki 17 metų) beveik 2 kartus dažniau turi elgesio sutrikimų nei šeimose gyvenantys bendraamžiai.

Sugyventiniai išsiskiria 5 kartus dažniau nei susituokusieji.

Būrimai iš kavos tirščių, kuriuos buria britų mokslininkai

Perskaičiau daug publikacijų apie „Habsburgų efektą“, labai smarkiai nesigilinau, nes po keliolikos publikacijų supratau, kad tai būrimai iš kavos tirščių:

Amoral familism
http://daphnecaruanagalizia.com/2013/03/amoral-familism/

THE EMPIRE IS DEAD, LONG LIVE THE EMPIRE!
An interview with Dr Sascha Becker, Department of Economics
http://www2.warwick.ac.uk/knowledge/themes/06/empire/

the Habsburg effect
http://larrywillmore.net/blog/2011/06/02/the-habsburg-effect/

The geography of hate: How anti-Semitism in interwar Germany was influenced by the medieval mass...
http://www.voxeu.org/article/how-anti-semitism-interwar-germany-was-influenced-medieval-mass-murder-jews

The Habsburg Empire and the long half-life of economic institutions
https://news.ycombinator.com/item?id=2618993

Mitteleuropa’s Habsburg Heritage: Trust & Public Integrity
http://berinszoka.com/post/16334047904/mitteleuropas-habsburg-heritage-trust-public

How Durable is Trust in Public Institutions?
http://www.nakedcapitalism.com/2011/05/how-durable-is-trust-in-public-institutions.html

How the long-gone Habsburg Empire is still visible in Eastern European bureaucracies today
http://www.voxeu.org/article/habsburg-empire-and-long-half-life-economic-institutions

How the long-gone Habsburg Empire is still visible in Eastern European bureaucracies today
http://www.voxeu.org/article/habsburg-empire-and-long-half-life-economic-institutions

Prisiiunčiau pdf'ų:

http://ftp.iza.org/dp5584.pdf

http://www.iza.org/conference_files/DivLMI2010/becker_s506.pdf

http://www.dokumente.ios-regensburg.de/publikationen/wp/wp-290.pdf

Bei pavarčiau dar visokio "šūdo" daug:

How the long-gone Habsburg Empire is still visible in Eastern European bureaucracies today
http://www.voxeu.org/article/habsburg-empire-and-long-half-life-economic-institutions

Here is a partisan and/but interesting view of the case of Sweden:
http://online.wsj.com/article/SB10001424052748704698004576104023432243468.html

Justice Louis Brandeis called “laboratories of democracy” ultimately benefits progressivism and civil rights.
http://www.commondreams.org/views04/0531-12.htm

Three Felonies a Day: How the Feds Target the Innocent [Hardcover]
http://www.amazon.com/Three-Felonies-Day-Target-Innocent/dp/1594032556

http://online.wsj.com/article/SB10001424052748704471504574438900830760842.html
State laws are similarly broad, making essentially everyone vulnerable to criminal prosecution.

Local populations blocking tax increases in order to reduce the size of local police departments that they despise.
http://en.wikipedia.org/wiki/Stop_Snitchin‘
http://en.wikipedia.org/wiki/Jury_nullification_in_the_United_States

As far as trust in government institutions (i.e., leagal):
http://www.zerohedge.com/article/public-records-request-re-judge-victor-tobin-joining-foreclosure-mill-marshall-c-watson

Galiausiai atsiverčiau čia:

http://www.transparency.org/cpi2013/results

O patiko čia:

http://racas.lt/dunduku-krastas-arba-apie-korupcijos-suvokimo-indekso-mazejima/

Tad pabandysiu, paprastai ir aiškia paneigti visus britų mokslininkų "pezalus".

Trintukas „chamiakas“ feisbūke feisbūko trolibanui rašė „...dauguma jų tikriausiai neabejoja, kad visi neigiami sovietinės okupacijos ženklai Lietuvoje išnyks, kaip Biblijoje parašyta – kuomet į visuomenės ir valstybės gyvenimą įsijungs trečioji nuo išsivadavimo, laisvėje gimusių žmonių vaikų, karta. Tad laukti, regis, nebedaug belikę – kadangi 24 metus laisvėje jau nugyvenome, tai dar 15, gal 20 metų ir viskas – apie sovietmetį skaitysime tik istorijos vadovėliuose, nes jau šiandien seneliai nebesugeba paaiškinti anūkams, kodėl jų amžiaus būdami tik du žaislus teturėję.“

Dėja, šioms viltims lemta išsipildyti – jungtinis vokiečių ir britų mokslininkų Saschos O. Beckerio, Katrinos Boeckh, Christos Hainz ir Ludgerio Woessmanno tyrimas „Imperija mirė, tegyvuoja Imperija! Ilgalaikis pasitikėjimo biurokratija ir korupcijos gajumas" rodo, kad palyginus asmenis, gyvenančius abiejose buvusios Habsburgų Imperijos sienos pusėse, britų mokslininkai nustatė, kad buvusių Habsburgų valdų gyventojai labiau pasitiki teismais ir policija. Jie taip pat mažiau linkę duoti kyšius vietos valdžios institucijoms, o šios, savo ruožtu, mažiau tikisi sulaukti kyšių. Kadangi tyrimas buvo atliktas buvusios Habsburgų imperijos ir jai kaimyninių valstybių teritorijoje, savo atradimą mokslininkai pavadino „Habsburgų efektu“.

„Habsburgų efekto“ pagrindu galima būtų palyginti tokias teritorijas:

1) Kauno rinkėjų pasitikėjimo politikais indeksas prieš kitų Lietuvos gyventojų pasitikėjimo politikais indeksą

2) Lietuvos sovietinės respublikos gyventojo (1 kartos) pasitikėjimo policija indeksą, prieš dabartinių kartų (2-tra.,3-čia.) pasitikėjimo indeksą

3) Lenkijos sovietinės respublikos gyventojo (1 kartos) pasitikėjimo policija indeksą, prieš Lietuvos sovietinės respublikos pasitikėjimo policija indeksą.

4) Visagino rajono pasitikėjimo politikais indeksą prieš Kauno rinkėjų pasitikėjimo politikais indeksą

5) Žemaitijos gyventojo dabartinių kartų (2-tra.,3-čia.) pasitikėjimo skalūnų nauda indeksą prieš Liberalaus vilniečio (2-tra.,3-čia.) karta pasitikėjimo skalūnų nauda indeksą

6) Latvijos piliečių pasitikėjimo korupcija indeksą (2012 – 49, 2013 – 53) prieš Lietuvos piliečių pasitikėjimo korupcija indeksą (2012 – 54, 2013 – 57).

6.1 Korupcija vis labiau bujoja o pasitikėjimo indeksas auga – mistika kažkokia :)

7) 2011 m. rudenį atliko bendrovė „Spinter tyrimai", jos metu visose Lietuvos savivaldybėse individualių interviu būdu apklausti net 3002 gyventojai. Daugumos Lietuvos gyventojų nuomone, policija yra labiausiai atsakinga, kad jie jaustųsi saugiai - taip mano net 65 proc. apklausos dalyvių. Jos rezultatai taip pat parodė, kad policija pasitiki 58 proc. gyventojų, jos darbą gerai vertina 59 proc. gyventojų.

7.1 Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2013 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, ją atliko „Socialinės informacijos centras”, apklausti 3036 žmonės. Pasitikėjimas policija siekia 69 proc., o policijos darbą teigiamai vertina 64 proc. šalies gyventojų. Gyventojų pasitikėjimas policija per devynerius metus išaugo daugiau nei 20 proc.

7.3
http://www.15min.lt/apklausos/ar-pasitikite-lietuvos-policija/2855

2013-10-02 / Apklausa baigėsi

Ar pasitikite Lietuvos policija?

Apklausa

Taip ji gali padeti (10) - 27%
                         
Ne (13) - 35%
                         
Negaliu pasitiketi, nes gal ten buti ir mafios zmoniu (14) - 38%

http://www.15min.lt/apklausos/ar-pasitikite-lietuvos-policija/2855

7.4

Ar pasitikite Lietuvos policija?

Taip, visiškai
59 ats. 13,69 % Daugiau

Neturiu nuomonės
124 ats. 28,77 % Daugiau

Ne, nepasitikiu
248 ats. 57,54 %

http://apklausos.one.lt/rezultatai/ar-pasitikite-lietuvos-policija-418?cat=1&

7.5

Ar pasitikite Lietuvos policija?

Visiškai pasitikiu
16% (75 balsai)

Nelabai pasitikiu
54% (248 balsai)

Visiškai nepasitikiu
30% (139 balsai)

http://kauno.diena.lt/apklausos/609572

Bus daugiau.

Šaltis

+10 Vilniaus miesto butų gyventojai susisupa į megztinius ir apsiauna vilnones kojines.
Suomiai sodina gėles.

+5 Suomiai deginasi saulėje.

+2 Itališki automobiliai neužsiveda.

0 Užšala distiliuotas vanduo.

-1 Kvėpavimas pavirsta matomu. Pats laikas planuoti atostogas prie Viduržemio jūros. Politikai pradeda nerimauti dėl benamių žmonių likimo.
Suomiai valgo ledus.

-4 Jūsų katinas nori pas jus į lovą.

-7 Suomiai uždaro grilių kepimo ant laužo sezoną.

-10 Laikas planuoti atostogas kur nors Afrikoje.
Suomiai eina maudytis į eketę ežere.

-12 Taip šalta, kad net nesninga.

-15 Vilniaus miesto butų gyventojai įsijungia šilumą.

-23 Amerikietiški automobiliai neužsiveda. Sunku čiuožinėti.

-26 Sunku kvėpuoti.

-29 Jūsų katinas nori kartu su jumis į jūsų pižamą.

-31 Nerekomenduojama bučiuotis.

-33 Japoniški automobiliai neužsiveda.
Suomijos nacionalinė futbolo komanda pradeda treniruotis pavasario sezonui.

-35 Laikas planuoti dviejų savaičių trukmės maudynes karštoje vonioje.
Suomiai nusikasinėja sniegą nuo namo stogo.

-39 Užšala gyvsidabrinis termometras. Nerekomenduojama galvoti.
Suomiai užsisega viršutinę baltinių sagą.

-43 Jūsų automobilis norėtų pas jus į lovą.
Suomiai apsivelka vilnonį megztinį.

-45 Suomiai priveria kambario langą.

-50 Ruoniai pasitraukia iš Grenlandijos.
Suomiai pakeičia pirštuotas pirštines į kumštines.

-60 Suomiai užsideda kailinę kepurę.

-70 Baltosios meškos pasitraukia iš Šiaurės Ašigalio.

-75 Kalėdų Senis pasitraukia nuo Poliarinio Rato.
Suomiai užsilenkia kepurės ausis žemyn. ...

-268 Suskystėja helio dujos.

-273 Absoliutus nulis. Sustoja bet kokių elementarių dalelių judėjimas.
Suomiai pripažįsta, kad jau tikrai pradeda darytis vėsoka.

Smulkmenėlė

- Tu žinai, tai buvo pats šauniausias vakaras mano gyvenime!
- Tikrai? Tu taip netikėtai atvažiavai pas mane į darbą – aš tam nebuvau pasiruošus…
- Siurprizas pavyko? Aš labai stengiausi. Tu tokia nuostabi!
- Ačiū tau, puikus restoranas, aš puikiai praleidau vakarą.
- Važiuojam pas mane? Prašau, aš taip tavęs pasiilgau!
- Tikrai? eee? Atleisk, negaliu!
- Kodėl?!
- Aš.. man rytoj anksti į darbą.
- Aš tave nuvešiu, važiuojam!
- Tu žinai, aš labai pavargus .
- Aš padarysiu tau masažą, mh. Taip, ruoškis, važiuojam – aš labai nekantrauju tau padaryti masažą!
- Ne – ne! Nereikia, man, eee. Man galva plyšta, masažas nepadės, man tiesiog reikia pailsėti.
- Tai spaudimas, išgersi taurę raudono vyno ir praeis, neišsisukinėk, važiuojam!
- Aš no-o-o-riu mie-e-go?.
- Puiku, važiuojam miegoti!
- Na, ne, ne, nepatogu kažkaip, man…aš.. Aš neturiu dantų šepetėlio!
- Aį nupirksiu tau milijoną šepetėlių, sutik, važiuojam!
- Ne, aš nepasiruošus, aš negaliu važiuoti, atleisk!
- ??? Kas per stabdžiai? Mes juk buvome kartu, buvo taip faina? Kodėl dabar atsisakai?
- Negaliu, supranti. Ne šiandien, neturiu nuotaikos, atleisk.
- Bet tu sakei, kad puikiai praleidai laiką. Kodėl?! Tau kas, ten, tos jūsų, na, m-mėnesinės? (parausta)
- Ne, ką tu! Ne.
- Tai kame reikalas? Užtenka spyriotis, juk matau, kad tu taip pat nori, važiuojam!
- Ne! Aš negaliu!
- Kodėl?!
- Mes neturime, mes negalime to daryti dabar, padarom pertrauką – taip reikia, suprask.
- Kokią pertrauką, kas tau yra?! Ilgam?
- Na, nors iki rytojaus, prašau!
- O koks skirtumas – šiandien rytoj?!
- Na.. yra skirtumas, patikėk. Tai žvaigždės- šiandien mes neturime būti kartu!
- Aš nieko nesuprantu, tu paslaptinga!
- Galbūt, bet tai intuicija, aš tiesiog jaucču, kad šiandien – nereikia.
- Aš taip šito laukiau!..
- Tikrai? Aš negaliu tau paaiškinti, bet jei tu mane myli – suprasi. Atleisk.
- Nevažiuosi?
- Ne.
- Važiuojam!
- Ne.
- Tikrai?
- TAIP!..
- Gaila…..
Merginos mintys: Bliamba, kaip noriu važiuoti! KODĖL?! KODĖL NENUSIDEPILIAVAU KOJŲ IR APSIMOVIAU FLANELINIUS TRAUZUS?!